Svajoju rasti ramybe...

Reikia kažkaip sugebėti atsiskirti nuo aplinkinių.Man kažkada seniai vyras kai pasakė,kad šeima tai mes ir mūsų vaikai-man kažkaip keistai nuskambėjo,o kaipgi mano mama,sesuo..Aš mintyse ir jas laikiau savo šeima.Paskui pamačiau,kad mano vyras teisus.
O temos autorę užjausti galima-gyvena du mylintys vienas kitą žmonės ir ruošias skirtis vien dėl to,kad aplinkiniai jais nepatenkinti.Man rodos mažiau reikia apie kitus žmones galvoti,o daugiau apie save.Ir ne skyrybom ruoštis ir stengtis būti savarankiška,o susėdus su vyru pakalbėti apie savo būseną,jei jis myli-supras,užjaus,padės.O paskui mokytis saviitaigos ar net nežinau kaip tai pavadinti-kad ką aplinkiniai sako-kad pro vieną ausį įėjo,o pro kitą iškarto viskas išėjo,nesukeliant jokių emocijų.Visiems vis tiek neįtiksi.O pyktis su vyru dėl to,kad kažkas kąžką pasakė ar nepasakė-nerimta.Aš tavo vietoj kaip tik būčiau pasistengus,kad jei anyta ką negero apie mamą pasakė,kad mama nesužinotų.

sukuos ir aš tam neapykantos pasaulyje.pati suprantu,kad gal per daug į viską rimtai žiūriu.gal reikėtų į visas nuoskaudas,žodžius,pažeminimus nekreipti dėmesio ir stengtis apie tai negalvoti.anksčiau dar kažkaip mokėdavau atsiriboti nuo skaudžių įvykių,gal užmiršti...o dabar tik viskas kraunas jaučiuosi kaip tu:atrodo aplink vieni priešai,nesuprantantys žmonės.o didžiausias mano priešas tapo vyras.kaip ir tu tik ir galvoju apie skyrybas.daugiau nieko ir neveikiam,tik kaltinam vienas kitą ir viskas.jaučiu iš jo tik neapykantą. pati irgi norėčiau,kad jis dingtų iš mano gyvenimo.bet kokie pasišnekėjimai baigiasi rietenomis.jis juk blaivas nenori net kalbėtis.tipo,atstok su savo psichologija.o kai prigeria....o....tada prasideda tokie pokalbiai,kad nuo jų man bloga pasidaro.na ką gali su girtu aiškintis?žinau,tokioms kaip mums galėtų padėt seansai pas psichologą.gal jis padėtų susivokt savyje?bet pas juos kainelės...nesakau,kad tik vyras kaltas dėl šios krizės,gal ir pati ,kaip ir tu ,leidau išsikeroti savyje tai neapykantai.dabar priėjau aklavietęačiai vos ne depresija,vyras geria ir kaltina mane,kad sugadinau jam gyvenimą.durnių laivas gal tu turi galimybių kreiptis pas psichologus,jie padės tau susivokti jausmuose.sėkmės tau parašyk kaip besiseka.

Esi labai stipri - pasijutusi nesaugiai, padarei viską, kad galėtum pasirūpinti savimi ir vaiku. Dabar reikėtų sustoti, ir pabandyti prisiminti už ką pamilai savo vyrą, ir jei tave tai dar žavi, pasistenk iš naujo jį įsimylėti, priversk jį pamilti save iš naujo, o ant anytos uždėk ignorą.

Nebūk tokia atvira viskam. Reikia pasimokint atsiribot nuo anytos ir kitų neigiamų žmonių. Vargšai jie,patys trumpina sau ir kitiems gyvenima. Nepasiduok tokiems niekams ir stenkis į viską pažvelgti ramiai,pasikalbant su savo širdele-ji viską žino
Tikrai nepritariu skiryboms,manau,kad galima viską sutvarkyti. Sutinku,kad reikia tokiems reikaliukams gudrumo
Santarvės su savimi

Anyta padarė Jūsų su vyru gyvenimą nebepakenčiamu. Jei nuo jos neatsiribosit, manau, kad nieko padaryt ir išgelbėt šeimą bus neįmanoma.
Bet visų pirma-nuspręsk, kas pačiai yra dabar SVARBU. Linkiu stiprybės.

Sveikos,

Labai aciu Jums visoms uz savo nuomone. Visos jos tesingos, ir visos esat teisios... Is bet kurios puses ziuretum, vistiek kazka reikia keisti.
Jei issikirciau, manau man nebutu lengviau. Prasidetu kitos bedos, kiti rupesciai nauji vargai. Sirdy tikriausiai jausciaus nugaletoja, bet..... Ar tikrai as esu ta nuskriaustoji? Gal jei as paskeisciau savo poziuri i viska, gal butu kitaip?
Bet kaip ismokti myleti vyra, gerbti ji? Kaip vyra priversti gerbti mane???????? Mes gyvenam lygiai taip pat kaip 'drebule'.

Kad "atsikratyti" anytos itaka, as visom keturiom UZ. As is vis noreciau, kad ji prasmegtu kur nors. Bet.... cia vyro mama. kaip ismokyt vyra neprisileist jos i musu seima. Mes per menesi po 100 Lt us telefona mokam, ir juo skambina jis TIK motinai. Jis toks ... mamytukas.... Nzn. Nera taip, kad jis klausytu jos labai, jie daznai pykstasi del jos vadovavimo, del manes... Bet vistiek man jis prikaisioja, kad cia as nedekinga, kaip visko daug ji del musu padre, o as ... jis rekia "ar bet karta padekojai jai?" As nzn, gal tureciau lankstytis pries ja, kas kart sutikus dekoti ir dievinti ja.... Nzn...

Dabar as pas vyro tevus nevaziuoju - todel, kad as negaliuklausytis, kaip ji nusisneka, kaip vi aiskina, negaliu kalbet su ja zinodama, ka ji apie mane ir mano seima kalba. Tai vel vyrui rekia, kodel as pas savo mama vaziuoju dazniau, o pas ja nea...

Vyro as niekaip neikalbinsiu, kad jo motina visiskai nesikistu i musu gyvenima... Jam viskas gerai, o mane vadina isterike ir jis nesupranta, kaip as galiu but nepatenkinta. Baisiausia ir yra tai, kad man tikrai nepalengves, jei as tvardysiuos, nusileidinesiu, jei as ijungus durniuka apsimetinesiu, kad man viskas dzin. Reikia, kad ir jis ka nors darytu. reikia, kad jis pagalvotu, kad nenormalu musu seimoje tureti virsininka, kuris viska valdo, net mus pacius.

Dabar dar pas mus gyvena vyro brolis. Kasmaras, kokiu didesniu negali buti. Suauges mogus, bet apsileides, nesitvarko, jaucias kaip savo namuose - visur lenda, viska ima. Na man taip nepatinka. Pasidarem remontus, kas is ju liks tam kambary kuriam jis gyvena as neisivaizduoju. Mane tai juodai siutina. Vyras nieko blogo tame nemato. O ir as negaliu nieko pasakyt, nes brolis jaucias kaip ir savo namuose (butas tai motinos). Manes jis neklauso, ir mano pastabas, kad susirink butelius, kad nepalikinek maisto puti pakampiuose nereaguoja. Radau jo pradeta laiska rasyta mergai. Paskaiciau ten radau toki sakini, kad tipo as cia jauciuosi labai nagla, kad ji tai siutina, kad as nesuprantu, kad butas yra pirkatas jam ir mano vyrui, o as arba apsimetu, kad to nesuprantu, arba esu paskutine...." nu kaip jus reaguotumet???????? nunesiau ta jo sakini parodziau vyrui. Jis juokias, sako tu nekreipk demesi, matai kad nesamones raso. Nu gerai nesamones, bet jis tas nesamones ir nesioja visiems... Tai ka kiti zmones apie mane galvoja?? Zodziu, negaliu net rasyt, rankos drebet pradejo

Zodziu, jei as pati nesusitvarkysiu savo gyvenimo, niekas uz mane tai nepadaryt. o gyventi taip kaip dabar as gyvenu - tai greiciausias kelias i Ziegzdrius (ten toks durnynas yra zinau )

visai neidomi istorija,visai neidomus gyvenimas.skaudi istirija,sunkus gyvenimas.kazkiek pazistama situacija. ka cia galima patarti? nusispjauti ant anytos,neimti vyro zodziu i sirdi. svarbiausia,mano manymu,priimti aplinkinius zmones tokius,kokie jie yra,suvokti,kad jie tokie, kokie yra ir nebus kitokie,net jei tau lb skauda.niekas uz tave nenuspres kad daugiau tu manes neskaudinsi,kad ir ka darytum,daugiau del tokio elgesio as neverksiu,kad ir ka sakytum,kokius bjaurius zodzius girdeciau.kiek suprantu,tavo seima dar jauna,toks supratimas ateina palaipsniui.zinau daug seimu,kur lyg susitarimas galioja-tavo gimines,tu ir bendrauk,nepatinka mano gimines-nevaziuok.kai islaikomas atstumas maziau pykcio.o jei anyta labai ikyri,tai tarpdury pelekautus padek,arba i arbata laisvinanciuju ipilk kaskart kai vaisinsi:lotuliukas: na,fantazija pasitelk.nereikia vaiko nuteikineti,paskui pries tave pacia atsigres.sekmes.

o...perskaiciau paskutine zinute.ji dar brolis apsigyvenes,tai s... iki ausu.bet zinau atveja,praktiskai 1:1 anyta irgi vare ant pirmos marcios,kisosi,keike visa marcios gimine,kol apsivede antras sunus.kita marti nelindo i kampa,nors gyvena pas anyta,toki veja pakele,i vieta pastate,atskirus iejimus pasidare i nama,tai dabar pirmoji marti auksine patapo.taigi,patarimas-apzendinkit broli,gal pades aisku,jei kandidate i brolienes nebus pele po sluota

Pradeciau nuo laisvinamuju , Beje priesa nugalesi, tik patapes juo draugu...