QUOTE(severa @ 2011 06 15, 10:35)
bet nuosedu lieka daugiau kai bando sutersti manaja garbe, nes jei as pati zeminuosi, darau tai samoningai
Jus leidziate sau koncentruoti demesi, i visai to nevertus dalyku. Praejo du metai, jei neklystu, bet jus iki siolei tai slegia. Ar tas zmogus, jo tas poelgis yra to vertas? Manyciau tai jo sazine privalo neduoti jam ramybes. Is kitos puses, itariu, greiciausiai jis veliau suprato klydes, bet velgi, jis nerado savyje jegu jus atsiprsyti. Tokiu veiksmu jis zemina save. Jusu gi sazine turetu buti rami - ne jusu tai darbas, ne jums raudonuoti.
Na pagalvokim, jus manote, kad aplinkiniai zmones, kurie ten sedejo iki siol atsimena ta pokalbi?
Ar tarkim, nebuvo analogiskoje padetyje kaip ir jus, bendraudami su siuo ponu?
Mes kartais sureiksminame ivykius, suteikiam jiems savo prasmes, kai jie yra zymiai banalesni nei mums atrodo. Kiek kartu buna, kai praeina kokie 10 metu, ziuri i senus laikus ir galvoji, na ir kvaisa buvau, ko as taip pergyvenau, o galejau ramiai gyventi. Matyt zmogus turi prisirpti iki kai kuriu sprendimu, i gyvenima poziurio keitimo. Man pokycio impulsu tapo diskusija SM, kaip banaliai tai neskambetu.
Papildyta:
QUOTE(wit @ 2011 06 15, 10:39)
manęs neįtakoja tikrai

tik keista. kažkaip seniau taip nebūdavo. būdavo įdomios prasmingos diskusijos. kas pasikeitė nesuprantu

ar aš ar žmonės
Viskas musu valioje
Oi senstam, moteros, pirmas senejimo pozymis, anuos laikus pamenam, idelizujam.