as uzsieny jau 7 metai eina, o vyrui jau 9...ir patinka mums cia, negalim skustis apie grizima visiskai nemastom, jei kur ir kraustytumemes, tai tikrai ne i lietuva o i kita sali...juk lietuva, ta musu tevyne, pati mus is jos ir "isgrudo"... 
QUOTE(roza_moza @ 2012 01 16, 13:34)
Cia rimtai? ar cia jumoras toks?
Sveikutes, zinot ir as pasidalinsiu savo nerimu....Vienu zodziu visa gyvenima pragyvenau LT, dabar turiu drauga norvega, planuojam kurti ateiti, seima, taigi rudeniop planuose persikraustymas. Siuo metu esu NO. Zinokit pasiilgstu as LT ziauriai, nors cia bunu tik koki menesiuka, paskui du LT. Labiausiai aisku pasiilgstu tevu ir sunaus su kuriais gyvenu. Sedziu vat ir galvoju, kaip man adaptuotis. Sunkoka man....kai pagalvoju apie galutini persikraustyma, tai isviso baime apima. Bet gal cia visi emigrantai tai pergyveno? Bet kaip kazkas sake, kad visur gerai, kur musu nera. Nes siaip jau kai griztu i LT, galvoju nu ir s...., noriu cia atgal. Gal jei tevai butu cia, tai butu kitaip.....ech, sunku vienu zodziu apsispresti be galo..... 
Sveikos, as jau 5 su puse metuku nebe LT, kaip baigiau mokykla, taip is karto ir isdumiau svetur laimes ieskoti Ir radau savo laime, studijuoju, turiu draugu, nuostabu vyra, su kuriuo dukreles susilaukiau, mano gyvenimas jau cia, o nebe LT. Esu patenkinta 
Tik aisku pradzia buvo nelengva, ypatingai pirmi 3 menesiai, nes kalbos nemokejau, taip kad reikejo viska greitai ir vietoje mokytis. Kiekviena vakara eidavau miegoti su skaudancia galva, nes begales nauju zodziu ir ispudziu per diena susikaupdavo. Bet viskas praeina Net nepastebejau tikslaus laiko, kada as persimusiau ir sava pasijutau, tiesiog savaime tai atsitiko
Ir radau savo laime, studijuoju, turiu draugu, nuostabu vyra, su kuriuo dukreles susilaukiau, mano gyvenimas jau cia, o nebe LT. Esu patenkinta Tik aisku pradzia buvo nelengva, ypatingai pirmi 3 menesiai, nes kalbos nemokejau, taip kad reikejo viska greitai ir vietoje mokytis. Kiekviena vakara eidavau miegoti su skaudancia galva, nes begales nauju zodziu ir ispudziu per diena susikaupdavo. Bet viskas praeina
Net nepastebejau tikslaus laiko, kada as persimusiau ir sava pasijutau, tiesiog savaime tai atsitiko
QUOTE(Fungu11 @ 2012 01 20, 14:50)
Sveikos, as jau 5 su puse metuku nebe LT, kaip baigiau mokykla, taip is karto ir isdumiau svetur laimes ieskoti Ir radau savo laime, studijuoju, turiu draugu, nuostabu vyra, su kuriuo dukreles susilaukiau, mano gyvenimas jau cia, o nebe LT. Esu patenkinta
Tik aisku pradzia buvo nelengva, ypatingai pirmi 3 menesiai, nes kalbos nemokejau, taip kad reikejo viska greitai ir vietoje mokytis. Kiekviena vakara eidavau miegoti su skaudancia galva, nes begales nauju zodziu ir ispudziu per diena susikaupdavo. Bet viskas praeina Net nepastebejau tikslaus laiko, kada as persimusiau ir sava pasijutau, tiesiog savaime tai atsitiko
Ir radau savo laime, studijuoju, turiu draugu, nuostabu vyra, su kuriuo dukreles susilaukiau, mano gyvenimas jau cia, o nebe LT. Esu patenkinta Tik aisku pradzia buvo nelengva, ypatingai pirmi 3 menesiai, nes kalbos nemokejau, taip kad reikejo viska greitai ir vietoje mokytis. Kiekviena vakara eidavau miegoti su skaudancia galva, nes begales nauju zodziu ir ispudziu per diena susikaupdavo. Bet viskas praeina
Net nepastebejau tikslaus laiko, kada as persimusiau ir sava pasijutau, tiesiog savaime tai atsitiko As manau, kad jums lengviau buvo, nes isvaziavote tik pabaigusi mokykla, t.y. visikai jaunute...vyresniems visada sunkiau adaptuotis mano nuomone...bet aiksu viskas priklauso nuo zmogaus....
QUOTE(Lialondra @ 2012 01 20, 14:59)
As manau, kad jums lengviau buvo, nes isvaziavote tik pabaigusi mokykla, t.y. visikai jaunute...vyresniems visada sunkiau adaptuotis mano nuomone...bet aiksu viskas priklauso nuo zmogaus....
Nzn kiek jums, as isvaziavau 28 budama. Manau cia ne tik nuo amziaus, o dar nuo zmogaus individualiai priklauso, pazistu tokiu, kurie po 10 metu ir atvaziave jauni nesijaucia gerai. Bet siaip jau pirminis etapas visada sunkiausiais, nes yra itampa, viskas svetima, nezinai kas kaip veikia, kalbos nezinai arba moki nelabai gerai. Su laiku viskas nusistovi, pasidaro sava, susirandi nauju draugu, perpranti aplinka, kalba, ypatumus, jusu atveju bus dar lengviau, nes vyras "vietinis"
Kovo pradzioj bus metai kai musu seima persikele i s.Airija. Metai nebuvo lengvi , bet ne dienos nesigailejom , kad palikom LT ir tolimesne ateity matom cia
O LT beabejo pasiilgstam artimuju , draugu, bet juos gi galima aplankyt 
ar pasikviest i svecius
Yra mokslininku irodyta, kad jaunimas ir senimas tiesiog kitaip mokosi, bet tai nekenkia mokymosi kokybei. Cia ne nuo amziaus priklauso, ar greitai kalba isisavini, o nuo budo ja mokytis.
O del pripratimo - gali buti, kad vieneri zmones net ir jauni budami niekur isvykti negali, nes pokyciu nepakencia, o pazistu daug vyresnio amziaus zmoniu, kurie keliauja non stop ir laimingi. Taip kad tos teorijos, kad "vyresni' zmones jau leciau kalbos mokosi ir nebeprisitaiko, visos paneigtos. Tai tiesiog nuo paciu zmoniu priklauso.
O del pripratimo - gali buti, kad vieneri zmones net ir jauni budami niekur isvykti negali, nes pokyciu nepakencia, o pazistu daug vyresnio amziaus zmoniu, kurie keliauja non stop ir laimingi. Taip kad tos teorijos, kad "vyresni' zmones jau leciau kalbos mokosi ir nebeprisitaiko, visos paneigtos. Tai tiesiog nuo paciu zmoniu priklauso.
QUOTE(Shana @ 2012 01 20, 15:03)
Nzn kiek jums, as isvaziavau 28 budama. Manau cia ne tik nuo amziaus, o dar nuo zmogaus individualiai priklauso, pazistu tokiu, kurie po 10 metu ir atvaziave jauni nesijaucia gerai. Bet siaip jau pirminis etapas visada sunkiausiais, nes yra itampa, viskas svetima, nezinai kas kaip veikia, kalbos nezinai arba moki nelabai gerai. Su laiku viskas nusistovi, pasidaro sava, susirandi nauju draugu, perpranti aplinka, kalba, ypatumus, jusu atveju bus dar lengviau, nes vyras "vietinis"
Man 32, dar ne senatve
jo, zinau, kad pirminis etapas sunkiausias...aisku, suprantu, kad salia mano zmogus vietinis, tai siaip kitaip man bus, nors dar kalbos nemoku 
bendraujam anglu, bet aisku jau planuose kuo greiciau ismokti, nes be vietiniu kalbos visur nekas....
Sveikos
šiuo metu ir mūsų šeimoj atviras klausimas, ką daryti, kur orientuotis, Lt ar užsienis... Lt turim paskolą, bet ji, aišku, nėra tas faktorius, kuris nulemtų sprendimą. Anglų kalbą su vyru mokam, specialybes turim pakankamai einamas, be to juk neprivaloma būtinai dirbti pagal jas Užsienį jau esam matę. Anksčiau aš labai nenorėjau niekur važiuoti, o dabar jau aš svarstau gal reikėtų pasiryžti Manau, gal paprasčiau bus gyventi (ne nuo algų iki algų), paskolą atiduoti, tėvams padėti (kol kas nepadedam, jie mums padeda, bet..), galimybės vaikui ar vaikams didesnės, soc. garantijos kitokios, galų gale į Lt sugrįžti juk visada galima. Aišku, niekada nežinai kokia joje būtų situacija. Labiausiai mane šiuo metu nervina tai, kad Lt negerėja padėtis, o tik blogėja (o gal čia tik man taip atrodo??? ) Bet juk žmonės baigia išvažiuoti. Mums nėra čia labai blogai, bet norėtųsi ir to požiūrio į žmogų tiesiog kaip į žmogų... O gal aš mąstau apie neįmanoma ir niekur važiuoti neverta, nes visur taip pat? Bet tai vien kainas su atlyginimais Lietuvoje ir kitose ES šalyse palyginus pikta pasidaro. O politikai svarsto, kad reikėtų padidinti mma nuo 800 Lt iki 850 Lt. Tai ką čia dar pasakyti 
Pasidalinkit mintimis...
šiuo metu ir mūsų šeimoj atviras klausimas, ką daryti, kur orientuotis, Lt ar užsienis...
Lt turim paskolą, bet ji, aišku, nėra tas faktorius, kuris nulemtų sprendimą. Anglų kalbą su vyru mokam, specialybes turim pakankamai einamas, be to juk neprivaloma būtinai dirbti pagal jas Užsienį jau esam matę. Anksčiau aš labai nenorėjau niekur važiuoti, o dabar jau aš svarstau gal reikėtų pasiryžti Manau, gal paprasčiau bus gyventi (ne nuo algų iki algų), paskolą atiduoti, tėvams padėti (kol kas nepadedam, jie mums padeda, bet..), galimybės vaikui ar vaikams didesnės, soc. garantijos kitokios, galų gale į Lt sugrįžti juk visada galima. Aišku, niekada nežinai kokia joje būtų situacija. Labiausiai mane šiuo metu nervina tai, kad Lt negerėja padėtis, o tik blogėja (o gal čia tik man taip atrodo??? ) Bet juk žmonės baigia išvažiuoti. Mums nėra čia labai blogai, bet norėtųsi ir to požiūrio į žmogų tiesiog kaip į žmogų... O gal aš mąstau apie neįmanoma ir niekur važiuoti neverta, nes visur taip pat? Bet tai vien kainas su atlyginimais Lietuvoje ir kitose ES šalyse palyginus pikta pasidaro. O politikai svarsto, kad reikėtų padidinti mma nuo 800 Lt iki 850 Lt. Tai ką čia dar pasakyti Pasidalinkit mintimis...
QUOTE(Adrij@ @ 2012 01 20, 17:32)
Sveikos
as tai vaziuociau bet kuriuo atveju
nepabandes - nesuzinosi pati LT labai gerai gyvenau ir mashinos, ir butas viskas be paskolu gerai apmokamas, patinkantis darbas ir t.t. tik MB nebuvo tiek patenkintas, kiek as 
po vestuviu, praejus 1 sav. suzinojom, kad laimejom ZK MB itikino, kad viskas ka mes turime, yra ne musu, o duota tevu ir, kad verta pabandyt kazka patiems pradet nuo nulio pradzia nebuvo lengva bet, irodem ir sau ir visiems aplinkiniams, kad galim.... dabar turim viska ir savo darbu uzdirbta ir manes niekas neparvarytu savo noru i LT 
nors, ishvaziuodama, per asharas zemes nemaciau
QUOTE(Rashkyte @ 2012 01 21, 05:23)
pradzia nebuvo lengva bet, irodem ir sau ir visiems aplinkiniams, kad galim.... dabar turim viska ir savo darbu uzdirbta ir manes niekas neparvarytu savo noru i LT nors, ishvaziuodama, per asharas zemes nemaciau
bet, irodem ir sau ir visiems aplinkiniams, kad galim.... dabar turim viska ir savo darbu uzdirbta ir manes niekas neparvarytu savo noru i LT nors, ishvaziuodama, per asharas zemes nemaciau super, mes su MB irgi viska ka turime, patys uzsidirbom. tevai keliais simtais euru aisku padejo, neiskente, bet musu butas, remontas, baldai, drabuziai, daiktai leliukui viskas viskas musu paciu, tai kaip saldu sirdy, kai zinai, kad tu pats viska gali, kad nepriklausai nuo kitu.
