Kaip ir daugelis cia besilankanciu nesitikejau kada nors papasakoti laiminga istorijos pabaiga. Ir tuo paciu tikejausi, laukiau, svajojau pradziuginti save ir tuo paciu Jus. Taigi, atejo tas metas, kada galiu dziaugtis ir tuo paciu ikvepti vilties toms, kurioms sis kelias tik prasidejo ir, tikiu tuo, tesis neilgai.
Taigi, buvom vede 4 metus, kai nutarem, kad jau pats laikas leliukui. Nutraukiau kontraceptikus, ciklas liko idealus, jauciuosi puikiai, geriu vitaminus, ruosiuosi ir fiziskai, ir moraliskai greitam pastojimui. Deja. Po puses metu kreipiausi i medikus. Nerasysiu, kiek as ju pakeiciau. Tada dar nezinojau, kad laukia lygiai 3 metai ieskojimu. Pagaliau suradau gydytoja, kuri skyre visus imanomus tyrimus ir gydyma. Taigi hormoniniai tyrimai neblogi, tik rodo, kad nevyksta ovuliacija. Vyro tyrimai idealus. Stimuoliuojam. Folikulai auga puikiai, ovuliacija vyksta, bet rezultatu jokiu. Taip 4 kartus. Laparoskopija. Viskas gerai, tik pridegino endometriozes zidinuka. Kiausintakiai, nors ilgi ir vingiuoti, bet pratekami. Darom pertrauka nuo gydymu ir vaistu. Tuo metu nebenorejau nieko, tiesog nebegalejau praryti nei vienos tabletes. Norejau pailseti nuo sexo pagal grafika, kur nors isvaziuoti, tiesiog uzsimirsti. Zinoma, slapcia tikejausi, kad atsipalaidavus pavyks naturaliai. Velgi, deja. Griztam prie stimuliaciju. 5a- nieko. Po 6osios jau nieko nebesitikejau. Atejo menesiniu laikas, pradejo teplioti, taigi, ruosiausi eiliniam nusivylimui. Patepliojo pora dienu ir nustojo. Testo nedariau, bijojau eilini karta pamatyti viena juostele. Pasidariau kraujo tyrima. Seseles sako, sveikinam. Einu namo ir nesuvokiu naujienos. Visada isivaizdavau, kad suzinojusi apie nestuma, sokinesiu is laimes, verksiu, ar reksiu ant viso miesto is laimes. Tiesiog jauciausi tokia rami ir laiminga, kad visos emocijos taip ir liko viduje. Nestumas buvo labai lengvas. Prisiminsiu ji kaip viena is geriausiu savo gyvenimo laikotarpiu. Tiesiog patiko buti nesciai.
Turim dukryte. Gimdymas buvo sunkus ir ilgas. Taip sako daktarai. Man jis pasirode tiesiog momentas pastangu, kada susitiksim su tiek svajotu ir lauktu angeleliu.
Dar ir dabar nesiti, kad viskas truko 3 metus. Pasimirso visi vargai, nerimas ir asaros. Esu labai laiminga. Tikiu, kad leliukai ateina tada, kada jie turi ateiti. Ne mes juos renkames. Tik kartais taip norisi, kad jie neuztruktu ieskodami kelio pas mus.
Linkiu visoms kuo greiciau sulaukti savo stebukleliu. Sveikatos, vilties, stiprybes, kantrybes ir rysto. Viskas bus gerai, tikekite tuo.