mes irgi nuo rudens pradejome lankyti si darzeli. sunus atejo is "namu", ir darzelio pries tai lankes nebuvo. Patirrtis realiai nekokia. Jauciu kazkoki kreiva poziuri i mano vaika, o keliu savaiciu begyje buvo padaryti keli ganetinai garsus ir grubus pareiskimai del is esmes juokingu menkniekiu. jau dabar ne tik mano sunui yra stresas eiti i darzeli, bet ir man ji vesti.
suprantu, kad aukletojai su yra sunkiau nei su kitais, jau prie darzelio tvarkos ir savarankiskumo ipratusiais vaikais, bet kazkaip atrodo, kad sios problemeles turetu buti sprendziamos kitais budais. kitas dalykas - keistai atrodo ir tai, kad vaikas ir kieme vasara ir vaiku kambariuose prekybcentruose susiranda sau draugu, bendrauja keliomis kalbomis, o cia - nuolat vienisas, ir skundziasi, kad su juo niekas nenori draugauti. butent sia priezasti ir mini kai aiskina, kodel nenori ten eiti.
nesakau, kad jis auksinis berniukas, turi ir charakteri, ir savo "tarakonu", bet ne daugiau kaip kiti sio amziaus vaikai.
jau bepradedu galvoti, kad gal geriau ji visai nevesti, bet vien mazo brolio kompanija namuose vistik ne tai ko jam dabar reikia.
visai nebezinau ka daryti.....
jei jau ugtelejes tai zinot kaip yra , vaikai susibure i grupeles ir naujokus sunkiau priima..manau reiktu su auketojom pakalbeti siuo klausimu.