Sirija, 2007 m. ruduo

Apranga grynai diskotekinė. Kai kurios ateina su suknelėmis, kitos su palaidinėmis ant petnešėlių ir su bridžiukais, batukais ant aukštų kulniukų. Figūros, kaip ir visur, visokių yra, visokių reikia, bet labai lieknų nelabai mačiau.

Moterys gražios, gi sakiau, jog jei būčiau vyriškis, tai gerai nesibaigtų Didelės juodos akys, ilgi smalos splavos plaukai, mmmm

Tiesa, labai abejoju, kad tose diskotekose lankytųsi tos pačios merginos, kurios dienos metu vaikšto įsisukusius į juodus audeklus ir aklinai užsidengusios veidus. Kadangi diskoteka vyksta 4 ar 5* viešbutyje, tos moteriškės greičiausiai atvykusios iš kitų regionų, ne vietinės. Visai tikėtina, kad dalis jų net ne musulmonės

Taigi, kitą dieną, po diskotekos (o miegot nuėjom 5 ryto, su pirmosiomis maldomis, kurias aš paminiau pirmaisiais gaidžiais ) mūsų laukė takasas, kuriuo mes važinėjome po Aleppo apylinkes( kelionė nuo 10 ryto iki, berods, 18 val. kainavo 2500 sirijos svarų, taigi, per abi po 1250, doleriais tai būtų po 25$) . Išvažiavome iš viešbučio apie 10 val. (šiek tiek vėlavome, nes na, miegas savo darė ). Taigi, susipažinome su neraliu taksistu, kuris save vadino Mister Zakkaria, o moteris vadino madam + vardas. Angliškai jis temokėjo kelis žodžius: good good very good, ok, doom ir berods viskas...
Taigi žmogelis labai draugiškas...aš nupušus, Smurka atrodė šiek tiek geriau
Aplankėme mirusius miestus:



O štai ir mūsų taksistas, misteris Zakkaria:



Važinėjant po Aleppo apylinkes pamatėme, jog kažkas piknikėlį organizuoja, taigi, sustojome pažiūrėti, ogi ten sutikome išsilavinusią šeimyną, kurie žinojo kur Lietuva, jog mes kažkada buvcome Sovietų Sajungos sudėtyje ir dabar jau 17 metų esame laisvi, beigi įsotję į ES (neišsilavinę sirai apie mus nežino nieko). Ten buvo daktaras (labai prestižinė profesija Sirijoje), inžinierius (irgi prestižas), jie laisvai kalba vokiškai, prancūziškai, šiek tiek sunkiau - angliškai:

Jie suskubo mus pakviesti paskanauti kebabų, bet mes atsisakėme, tad įpylė mums kokalokos atsigaivinimui. Čia mes su moterukėmis pozuojame:


o čia daktariukas su savo žmonike ir jauniausia atžala (jų vaikai nerealiai gražūs ):



Papildyta:
Taigi, atsigėrėme kokakolos ir toliau patraukėme bizantijos laikų griuvėsių apžiūrinėt:







Bizantijos laikų, romėnų bažnyčia:


Griuvėsiai:



Papildyta:
Ten apstu bizantijos laikų griuvėsių, kur spjausi, ten kokia nereali iškasena, ten jų tiek daug, jog tiesiog fiziškai neįmanoma visko apsaugoti. Vaikštant po mirusius miestus aptikome gausybę avių kakučių, kas reiškė, jog ten ganomi galvijai. Visur daug šiukšlių, piktžoliu....


Šitos "piramidės" stūksojo išvis apleistos, jų viduje gausu šiukšlių bei piktžolių:


Kažkokie apleisti kapai:


Vėl piramidės:


Kaip tik prasidėjęs baklažanų sezonas:


O čia, misteris Zakkaria, be jokios sąžinės graužaties nuskynė baklažanus ir kažkokį žalią augalą, tam, jog mums pademonstruotų. Iš to žalio augalo, vėliau mes ragavome skanią uogienę:


Smurka turi nuotraukų iš alyvuogių giraitės, kur mes sutikome ir etatinius alyvuogių skynejus. Manau, jog įmes nuotraukėlių...


Apie 18 val. gryžome į vieštutį...pekeliui matėm vieną avariją ir ceremoniją, kuri atliekama, kai partrenkiamas žmogus.




Papildyta:
aj, nežinau kodėl,. bet nuotraukas SM sumaišė, ir rašo, jog negalima tiek daug talpint...
bandau įkelt tuo baklažanus:
Kaip tik prasidėjęs baklažanų sezonas:


O čia, misteris Zakkaria, be jokios sąžinės graužaties nuskynė baklažanus ir kažkokį žalią augalą, tam, jog mums pademonstruotų. Iš to žalio augalo, vėliau mes ragavome skanią uogienę:


Smurka turi nuotraukų iš alyvuogių giraitės, kur mes sutikome ir etatinius alyvuogių skynejus. Manau, jog įmes nuotraukėlių...


Apie 18 val. gryžome į vieštutį...pekeliui matėm vieną avariją ir ceremoniją, kuri atliekama, kai partrenkiamas žmogus.
Papildyta:
nu nesamonė kažkokia, kažkodėl dubliuoija nuotraukas, o keisti neleidžia

Atleiskite už techninius nesklandumus

Bandau, visdėlto, tuos baklažanus įkelti

Tas mister Zakkaria tai neeilinis buvo Žiauriai komunikuoti ištroškęs žmogelis, net paprašė, kad aš atsisėsčiau į priekį, kad jis turėtų su kuo pakalbėti, o kalbėti angliškai tai nelabai, t.y. beveik visiškai negali Tačiau ženklai, gestai -ir mes jau suprantam. Supratom, kad madam Fathma - tai jo žmona, su kuria jis turi penkis vaikus, o aš tokia pat galinga moteris, kaip ir jo madam

Tuo metu, kai mes viešėjome Sirijoje, buvo pats alyvuogių derliaus nurinkimo metas. Tai ir sustojome prie vienos šeimynėlės, besidarbuojančios alyvuogių plantacijoje





Kitai dienai su misteriu Zakkaria irgi susitarėme pasivažinėti po apylinkes. Jis ta proga pakvietė mus pas save į svečius pusryčių. Sakė, nieko viešbutyje nevalgyt, nes madam Ftahma mums pagamins

O vakare nieko neveikėme. Nuėjome dar į "Baroną", o paskui nusipirkome butelį vyno ir grįžome "on the juf". Turėjo ateiti Husamas, tas kito viešbučio vadybibinkas, bet neatėjo. Upsiukas liko "on the juf" su mūsų viešbučio menedžeriu, o aš nusileidau į apačią su vyrais kaljano parūkyt. Buvo smagu

Tas "žaliukas" - fakus/fakusi. Iš aguročių giminės (Pvz. cukiniją vadina "kus"). Cukraus pridėjus i bet ko galima uogienę padaryti

Kitą rytą mister Zakkaria mūsų jau laukė. Mes, kaip ir buvo mums patarta, nepusryčiavome, nes tą rytą mus turėjo pamaitinti madam Fathma. Vairuotojas vėl mus žadėjo pavežioti po griuvėsius, tik niekaip nepavyko susiderėti dėl kainos, jis sakė, kad jam sumokėtume tiek, kiek mums atrodys verta.

Taip ir pajudėjome. Tik pakeliui į jo namus, užsukome prie kažkokios bažnyčios griuvėsių



Šalia tų griuvėsių stovėjo ir namelis, vos ne ant vištos kojelės, kuriame gyveno šeima su krūva vaikų. Kaip jie ten gyvena, aš neįsivaizduoju, nes civilizacijos stebuklais ten net nekvepia



Vandentiekio ten taip pat jokio, tad vanduo gaunamas pačiu primityviausiu būdu


O nuo tos kalvos, ant kurios stovi tos šeimos trobelė, atsiveria štai toks peizažas


Pamatę mus, iš karto atskubėjo vaikai ir tada mudvi prisiminėme pamiršusios HellsBells patarimą visada kišenėje turėti saldainių, nes tie vaikai jų ir laukė, ištiesę rankutes prašė "madam, karamel". Karamelių mes neturėjome, teko padalinti jiems smulių monetų, irgi buvo džiaugsmo. Štai jie, murziukai



Kaip ten tie vaikai nenusisuka sprandų tuose griuvėsiuose, aš neįsivaizduoju. Pilna akmenų, duobių, o savisaugos instinkto jokio. Ypač ta mažoji, kur raudonai aprengta, eina, griūva, žliumbia, keliasi, vėl griūva Užtat nosis ir kruvina su didžiausiu krešuliu

Na ką, judame link misterio Zakkaria ir madam Fathmos namų. Šiaip kaimuose ir vidutinio dydžio miesteliuose žmonės gyvena gana vidutiniškai, prabangos nėra, bet ir skurdu nekvepia.

Musulmoniškos kapinaitės


O štai mes jau ir svečiuose, mister Zakkaria kviečia mus užeiti


Mus pasitiko madam Fathma ir trys vaikai, nors iš viso jie augina penkis. Ta madam, kaip vėliau mums pasakojo, yra nesusvietnai plepi moteriškė. Ir kaip jai nepasisekė, kad jinai nemoka angliškai, o mes arabiškai Tačiau menedžeris mums buvo davęs anglišku-arabiškų pasikalbėjimų žodyną, tai jo pagalba mes sužinojome, kiek jai metų. Pasirodo, jinai tik metais už mane vyresnė, bet penki gimdymai ir sunki buitis jai metelių primeta šiek tiek daugiau.



O štai mes ir gyvenamosiose patalpose. Čia svetainė, ir, kaip supratau, tėvų miegamasis


O čia miega visi penki jų vaikai


Ir nereikia jokių baldų, susėdai sau ant pagalvėlių, ant žemės padėtas tik stalviršis, ir gyveni sau Pusryčiai tuose kraštuose tradiciniai: kiaušinis, sūris, uogienės, daržovės, alyvuogės, jogurtas. Madam Fathma jogurtą ir sūrį gamina pati.



Pusryčiai baigti

Na, svečiuose neužsibuvom, pajudėjom toliau apžiūrinėt griuvėsių. Dangus niaukėsi ir žadėjo lietų. Pirmą ir paskutinį kartą per visą mūsų viešnagę Sirijoje

Na, įkelsiu ir aš porą nuotraukų iš misterio Zakkarios kaimo:

Upsiuk, ten ne Zakkarios kaimas, ale vis tiek gerai Tai nuotrauka iš pirmosios dienos vuajažų, kuomet grįžinėjom iš tų griuvėsių, kuriuose "kunigas" sėdėjo. O juos (tiksliau, jas ir jų vaikus) nufotografavom, nes pamatę mus pravažiuojančius, puolė šypsotis ir mojuot

Pagal nuotraukų seką mano fotike, šios fotkes darytos važiuojant iš Zakkarios namų....

Pas mane fotike neišsimuša seka, net ir ištrynus forkę
Bet šiaip, koks skirtumas, visvien ten nufotkintos tos pačios Aleppo apylinkės

Po viešnagės misterio Zakkarios namuose, mes išvarėm apžiūrėti St. Simeon griuvėsių.

St. Simeon:






Jau vaikštant po šiuos griuvėsius, dangus ima įtartinai niauktis, tolumoje girdisi griaustinis...

man kaip griuvesiu myletojai prasom daugiau papasakot apie St. Simeon labai jau jie grazus