QUOTE(kriste227 @ 2014 09 11, 11:08)
sliuzas. ar jum tikrai reikia tokio vyro? zinoma, visada islieka tikimybe, kad jis po kurio laiko nores grizt atgal, ivertins, ka prarado. visgi nemazai laiko kartu, vestuves, busimas vaikelis. pasiaiskins, kad protas aptemo, issigando atsakomybe ir pan. garantuoju, kad taip ir bus. ir jau tada turesite spresti, ka darysite. o dabar svarbiausia jusu sveikata ir busimas vaikelis. juk toki dziaugsma nesiojate

ir tikrai apsilankykite pas psichologa, pades. stiprybes
aš pati negaliu patikėti, kad man viskas vyksta, galvoju, kad tikrai man jo nereikia, nesilaukčiau tai esu gan kategoriska, buciau is karto spjovusi i ji... o dabar jaučiuosi bejėgė... tiesiog žmogus išsirinko pačią silpniausią mano gyvenime akimirką. Neštumas nelengvas, kelis mėnesiu praktiškai iš lovos nekilau, buvo bloga... dabar peršalima pasigavau, esu ir fiziškai ir emociškai silpna, o jau šios naujienos, tiesiog ,,parmušė'...
Papildyta:
[quote=Gebe,2014 09 11, 13:46]
patarkit ką daryti, nes kiekviena dieną jaučiu kaip slysta žemė iš po kojų... gal galit patarti psichologą, kuris padėtų susitvarkyti su šia sumaištimi...
[/quote]
Sunku patarti, bet argi tikrai tik dėl vyro vaikelį planavote? Juk ir pati širdyje jo norėjote. Todėl jūsų visa energija, jėgos, stiprybė, tikslas turi būti nukreiptas tik į vaikelio gimimą. Jis bus jūsų džiaugsmas ir paguoda. O vyras..... Paleiskit, tegul eina. Nekovokite dėl vyro išsaugojimo, kovote dėl savęs ir leliuko. O paskui viską gyvenimas sudėlios. Tik.... Jei vyras sako, kad Jums nieko nepriklauso, kad turite išeiti, o ką jis sako apie būsimą leliuką? Kas jam priklauso? kaip jis augs. Pabandykit protingai pakalbėti, nors tikrai žinau kaip jaučiatės. Visgi kai likimas uždaro duris, atidaro langą. Patikėkit manimi, nes nežinote už kurio kampo Jūsų laukia sėkmė ir laimė
[/quote]
Vaikėlš planavome abu, bet tiesiog iš jo iniciatyva buvo didesnė, kurėme aplinką, niekur neskubėjome, norėjome, kad viskas butu kaip priklauso, esam patys nebe šešiolikos... susitvarkėm butą, vestuves pasidarėme, tuo pačiu vaikelis, tiesiog kai toks zmogus buvo salia, kuris ir pats viską kūrė, gal dėl to negaliu patikėti, kad taip nutiko.... ir per tuos metus nebuvo net menkiausio pagrindo itarti neistikimybe... dėl vaikelio jis man dabar sako: as vaiko neatsisakau, tik man taves nebereikia, nes as pajauciau tokius jausmus, kuriu tau dabar nejauciu... zinoma praeje 7 metai jausmai savaime siek tiek isblesta...
Papildyta:
QUOTE(niedulis @ 2014 09 11, 19:24)
Erdene, ar turite darbą? Ar turite tėvus? Ar su jais santykiai geri?
turiu ir darbą ir mamą, kuri kuo tik galės padės... bet pagalvoju, tai tikri ne tas žmogus, su kuriuo turėjau laukti vaikelio, dziaugtis pirmaisiais judesiais... man tiesiog baisu pagalvoti, kad su vaikeliu teks grizti vienai... jei buciau zinojusi, vargu buciau tokiam zingsniui ryzusis, aisku dabar tai busiu priversta daryti, be pasirinkimo...
Papildyta:
QUOTE(velnio_nešta @ 2014 09 12, 13:57)
Skaiciau, bet tai dauguma ten lyg ir nepretenduoja tapti oficialiomis antrosiomis pusemis. Susitikineja slaptai. O cia, jeigu gerai supratau, tai oficialiai susimete. Nu man tai butu slykstus toks vyras, kuris meta savo nescia zmona ir tikrai i ji negaleciau rimtai ziureti
taip jau cia oficialiai jis nori skirtis, as taip pat pagalvoju, kaip gali jaustis ta moteris, bet visokiu zmoniu yra.. bet man yra mintis, kad jis jai nepasake... tokio dalyko... nes pvz apie skyrybas niekam nieko nesako, nes zinoma jo niekas nesuprastu, tai jis tempia laiką, kad si situacija neatrodytu tokia baisi... as bent jau taip suprantu