Tačiau šis tas džiaugsmą temdė- laikas bėgo, o mano svoris kosminiu greičiu augo. Gydytoja ir sesute nejuokais susirūpino kai apie 6 neštumo mėn. buvau priaugusi 24kg. Bet tai dar buvo ne galas- likus iki gimdymo porai savaičių svėriau 94kg. Apie priaugtą svorį moralas toks, kad viskas "ėjo" į kūną, tiesa, nesiginu- aš ir valgyti labai norėjau, kas valanda ką nors vis pakramtydavau.
Beje aš vegetarė: mėsai,žuviai, kiaušiniams, bulvėms, pieno produktams mano racione vietos nėra. Tačiau iš karto galiu pasakyti, kad kraujo tyrimai idealūs buvo ir yra.
Taigi, IŠ VISO PRIAUGAU 34KG. Bet tai ne bėda, dabar vėl svėriu 58kg, kai mano ūgis 173cm. O visą svorį numečiau per 3mėn-jei gerai suskaičiavau- iš viso 36kg-iš jų 10kg "nuėjo" ligoninėje ,o likę pabėgo dėl:
1.gerai sukramtau maistą;
2.visada pasižiūriu ką valgau;
3.sportas :a)judrus ir gyvas nenustygstantis vaikas;

c)bakalauro darbo darymas, paskaitos.
4. valgau tik tada kada išalkstu
5. derinu maistą .
SVARBIAUSIA: DARYTI TAI SAVO NORU, NIEKENO NEVERČIAMAI SU GERA NUOTAIKA!!!!!!!!!!!!!!!!!
Tiesa, prisiminimai apie kūno "padidėjimą" išliks- strijų ir melsvų randų lengvai neatsikratysi...
p.s.nors vyras apie tai, kad suplonėčiau niekada nabuvo prasitaręs:)