Angelėlių mamyčių svetainė

#205
QUOTE(beana @ 2008 02 06, 00:05)
Retai beparašau, bet vis dar seku pokalbius  wub.gif  Aš manau kiekvienai indivudalu kada ji gali vėl pastoti. Pati pastojau lygiai po 6 mėn. kaip ir buvo pataręs gydytojas. Pats nėštumas psichologiškai buvo labai sunkus, bet net ir dabar praėjus jau dviems metams po pirmagimės tas nėštumas turbūt būtų ne ką lengvesnis. Taip skausmas susiguli, tampa kitoks, bet jis lieka. Ir ta baimė taip pat lieka. Bijojau, kai nešiojau, dabar bijau, kai jau turiu, kad nesusirgtų, kad kas neatsitiktų  doh.gif Svarbiausia išmokti susigyventi su skausmu ir baime, nes jie niekada nebepaliks.
Bet kokiu atveju, tikiuosi visos jūs dar turėsite kitus vaikelius ir vėl būsite laimingos  4u.gif


Sveikutes,
taip tikrai tas skausmas liks visam musu gyvenimui,
uzvakar darbe uzejo pas mane viene mokytoja ir sako, kad nori man pasakyti pora zodziu, ji pasake, kad labai mane uzjaucia ir supranta mano skausma, nes pati pries 15metu gimdant neteko savo sunelio, jis tiesiog uzduso gimdamas kojytem, o ne galvyte, ir ji man pasake, kad tas skausmas ja lydi visa laika, aisku jis gal jau kitoks, bet jis jos sirdyje. Tai va mergaites ka as irgi noriu pasakyti, kad mes jau nuo jo nepabegsime o gyvensime su juo visa savo gyvenima. verysad.gif
Papildyta:
QUOTE(bim @ 2008 02 05, 18:28)
gali but nuo iki. as abu kartus gimdziau antakalni, ir specialistai ten tikrai geri. o vat del rekimo tai reikejo pasakit, neturi teises, o vyra isvarit gali tik to atveju jai jis maiso darbui.


As irgi gimdziau AK, nors buvau suplanavusi kitaip, bet jeigu dar kada gimdyciau, tai noreciau irgi AK, ant manes tai niekas nereke, tik vyrui liepe iseiti, kai man placenta atidalino, o siaip tai viska dare akusere, kuri labai faina pasitaike, o gydytojas tik stebejo ir padejo jeigu reikejo.
Atsakyti
#206
QUOTE(Laura6 @ 2008 02 06, 13:43)
Sveikutes,
taip tikrai tas skausmas liks visam musu gyvenimui,
uzvakar darbe uzejo pas mane viene mokytoja ir sako, kad nori man pasakyti pora zodziu, ji pasake, kad labai mane uzjaucia ir supranta mano skausma, nes pati pries 15metu gimdant neteko savo sunelio, jis tiesiog uzduso gimdamas kojytem, o ne galvyte, ir ji man pasake, kad tas skausmas ja lydi visa laika, aisku jis gal jau kitoks, bet jis jos sirdyje. Tai va mergaites ka as irgi noriu pasakyti, kad mes jau nuo jo nepabegsime o gyvensime su juo visa savo gyvenima.  verysad.gif
Papildyta:
As irgi gimdziau AK, nors buvau suplanavusi kitaip, bet jeigu dar kada gimdyciau, tai noreciau irgi AK, ant manes tai niekas nereke, tik vyrui liepe iseiti, kai man placenta atidalino, o siaip tai viska dare akusere, kuri labai faina pasitaike, o gydytojas tik stebejo ir padejo jeigu reikejo.

ir jai kada dar gimdisiu tai tikrai ak. su manim grazei elgesi, visai malonei ir pagarbei.
Atsakyti
#207
QUOTE(bim @ 2008 02 06, 10:13)
sutinku kad kiekvienai individalu, aplamai kiekvienas zmogus isgivena ir atlaiko gyvenimo smugius skirtingai. manau kad ne metai nei du baimes nenumalsins, o gal tik net dides.
o kada pastosiu bus matit, viso pirma kada gid. patars o viso antro kad pati pasijusiu fiziskai pasirosus, o visa trecia kada devulis dos!


Kartais planuok neplanavęs, o vaikutis pats pasirenka kada jam ateiti wub.gif Svarbiausia neprarast vilties ir tas laikas ateis, kai gyvenimas taps nebe toks niūrus.
Atsakyti
#208
QUOTE(Laura6 @ 2008 02 06, 11:43)
uzvakar darbe uzejo pas mane viene mokytoja ir sako, kad nori man pasakyti pora zodziu, ji pasake, kad labai mane uzjaucia ir supranta mano skausma, nes pati pries 15metu gimdant neteko savo sunelio,


Mano kolegė ( mokytoja ) irgi neteko vaikiuko. Gimstant užsismaugė virkštele..... dabar jau būtų visas vyras 23 metų....
Mistika kažkokia.... vien mokytojos......
Atsakyti
#209
QUOTE(vaivos juosta @ 2008 02 06, 15:34)
Mano kolegė ( mokytoja ) irgi neteko vaikiuko. Gimstant užsismaugė virkštele..... dabar jau būtų visas vyras 23 metų....
Mistika kažkokia.... vien mokytojos......


ne vien mokytojos...bet matot, net ir po daugelio metu tas skaudulys lieka. mano viena bendradarbe irgi man pasake, jog prarado dukryte pries berods 12 metu. ir maciau , kad asaros suzibo jos akyse, nors dabar augina kitus tris vaikucius.
ech, labai noreciau ir as auginti tris vaikucius, bet to pirmojo visada tikriausiai verksiu...
Atsakyti
#210
na va galim padarit isvadas, kad skausmas mus lides visa givenima. verysad.gif
kiek laiko bepraeitu, skaudes vistek, gal tik kiek kitaip. verysad.gif
Atsakyti
#211
Man sunkiausia ir baisiausia yra vakarais. Atsigulu miegot ir žinau, kad užmigsiu tik tada, kai pereisiu visą tą košmarą - priėmimas, palata, cezaris, vėl palata, sekanti diena pilna džiaugsmo, pasididžiavimo, sveikinimų sms, ir košmariškas rytas.... va taip kokias 2 valandas.....
Atsakyti
#212
QUOTE(vaivos juosta @ 2008 02 06, 17:54)
Man sunkiausia ir baisiausia yra vakarais. Atsigulu miegot ir žinau, kad užmigsiu tik tada, kai pereisiu visą tą košmarą - priėmimas, palata, cezaris, vėl palata, sekanti diena pilna džiaugsmo, pasididžiavimo, sveikinimų sms, ir košmariškas rytas.... va taip kokias 2 valandas.....

kaip as tave suprantu, man irgi vakarai kosmariski, paguldau dukra megucio, o pati pasineriu i isgivenimus. prieimas, gimdikla, palata, pasveikinimai, o visa ta laika nerimas nesuprantamas. ir galu gale gid. zodziai, nekaip nesigauna jai ikvept givibes!!!!!!!!!!!!! asaros, rekimas, vel asaros.
stoviu prie inkubatariaus ir laukiu stebuklo, ir gid. kuri vis patikrina ar dar plaka sirdute...... naktis, be 25 min 12, konstatoja mirti........jios kancios pasibaige.... viskas, tustuma ir begalinis skausmas uzvalde mano kuna............. verysad.gif verysad.gif verysad.gif verysad.gif verysad.gif verysad.gif
Atsakyti
#213
QUOTE(vaivos juosta @ 2008 02 06, 17:54)
Man sunkiausia ir baisiausia yra vakarais. Atsigulu miegot ir žinau, kad užmigsiu tik tada, kai pereisiu visą tą košmarą - priėmimas, palata, cezaris, vėl palata, sekanti diena pilna džiaugsmo, pasididžiavimo, sveikinimų sms, ir košmariškas rytas.... va taip kokias 2 valandas.....

Vaivos juosta
Ir as matau tuos vaizdelius kas vakar, kaip kokį filmą. Didelis didelis dziaugsmas gimė DUKRYTĖ ir rytojaus diena baisi diagnozė, beviltiškumas, laukimas, tikėjimas, o gal mes isgyvensim . Atidavimas vaiko operacijai... negaliu panos vėl bliaunu... Tada dar nezinojau, kad paskutinį kartą ją supu, maitinu, buciuoju.
Niekada vyras neleido man galvoti, Kad ELIJAI operacija nepavyks... O kai tai įvyko neverkėm, o staugėm, kaip zvėrys... Chirurgo zodziai: jūsų mergaitė mirė...
Kodėl, kodėl , kodėl ilgai galvojau dabar jau nebe klausiu. Atsakymo nėra.
Atsakyti
#214
QUOTE(vaivos juosta @ 2008 02 06, 15:34)
Mano kolegė ( mokytoja ) irgi neteko vaikiuko. Gimstant užsismaugė virkštele..... dabar jau būtų visas vyras 23 metų....
Mistika kažkokia.... vien mokytojos......



Nu kaip baisu, kai gali ir gimstnt netekti vaikelio, tai gal ir nebereikalo daro kitos planuotus cezarius.
Atsakyti
#215
QUOTE(Laura6 @ 2008 02 06, 16:41)
Nu kaip baisu, kai gali ir gimstnt netekti vaikelio, tai gal ir nebereikalo daro kitos planuotus cezarius.


Mano abu buvo planiniai cezariai. Bet ne dėl mano užgaidų. Turiu su kraujagyslėm bėdų.
Atsakyti
#216
QUOTE(bim @ 2008 02 06, 16:21)
na va galim padarit isvadas, kad skausmas mus lides visa givenima. verysad.gif
kiek laiko bepraeitu, skaudes vistek, gal tik kiek kitaip. verysad.gif

Aš irgi manau kad skaudės - ir ilgam.

QUOTE(vaivos juosta @ 2008 02 06, 16:54)
Man sunkiausia ir baisiausia yra vakarais. Atsigulu miegot ir žinau, kad užmigsiu tik tada, kai pereisiu visą tą košmarą - priėmimas, palata, cezaris, vėl palata, sekanti diena pilna džiaugsmo, pasididžiavimo, sveikinimų sms, ir košmariškas rytas.... va taip kokias 2 valandas.....

Oi, mergaitės, mes visos sergam šia "liga". Aš irgi vakare atsigulus pirmiausia matau gimdyklą, prisimenu džiaugsmą gimus dukrytei, po to jos pirmąją šypseną, gugavimus, po to liūdesį, kodėl ji nebando sėsti, kodėl neropoja... Galiausiai diagnozė,reanimacija, ta naktis kai viskas baigėsi verysad.gif
Atsakyti