Angelėlių mamyčių svetainė

#229
QUOTE(vaivos juosta @ 2008 02 07, 22:31)
Jie išgyvena. Tikrai. Tik savaip.

as tai ir turejau omeni. yra kniga apie vyru ir moteru psihologija, kur nagrinejama kodel vyrai ir moteris nesupranta vieni kitu, vadinasi vyrai is marso, o moterys is vineros. manau kad pavadinimas jau daug ka pasako.
Atsakyti
#230
QUOTE(vaivos juosta @ 2008 02 07, 13:50)
Vakar išgėriau paskutinę  KT tabletę..... pra mėn. pasisaugosim ir žiūrėsim tada   wub.gif  Gal to rudens ir nelauksim...

džiugios žinios 4u.gif Pavydžiu tiesiog baltu pavydu, neįsižeisk..

QUOTE(vaivos juosta @ 2008 02 07, 17:43)
Lina31 - perskaičiau jūsų Paulytės istoriją Žvaigždelėse..... verkiu...

verysad.gif
Atsakyti
#231
...kada baigsis tos ašaros....... nesivaldau...
Atsakyti
#232
turbut nekada, tos asaros nepasibaigs. tokia musu dalia let asaras. givent su dideliu skausmu, selvartu. neks nepakeis ir negrazins musu angeliuku. jie mus paliko su didele zaizda sirdi, kuri nekados neuzgis.
Atsakyti
#233
Aš kartais tikrai jaučiuosi stipri... ir ganėtinai gerai jaučiuos... nu bet kartais taip, kad.....
Atsakyti
#234
QUOTE(vaivos juosta @ 2008 02 09, 13:22)
Aš kartais tikrai jaučiuosi stipri... ir ganėtinai gerai jaučiuos... nu bet kartais taip, kad.....

as vakar po nelaimes buvau pirma karta ant kapelio, ir kai mes ten ejiom as supratau kad as net nezinau kur jis, tada suvokiau kad neko neatsimenu. man tai buvo kaip elaktros sokas, pradejau mastit ir supratau kad isvis neko nesuprantu kas atsitiko, kad galvoj kose. kazkodel tai man suteike stipribes, susiemiau ir nuo pirmadienio pradesiu aiskintis. susitaria su visais gid. susitikt, surinksiu poperius kas buvo darita, man, mano pupai.
tai va man suteike stipribes, mano vyro akys pilnos baimes, kuris mate kaip as pasimeciau tose kapiniose. as zinau kad mane dar uzplus neviena silpnumo akimirka, bet as turiu but stipri, kaip ir tu vaivos juosta, del savo viresniu dukriciu.
mes jiom begalo reikalingi, jios mus myli!!!!!!!!!!!!!!!!
Atsakyti
#235
dukryte ir vel mane klausinejo aoie sesute, vel taip sunku pasidare.
priejo, pagloste pilva, ir sako o sesute dingo, nebera.
sirdi tik suspaude, neko as jai neatsakiau, bijojau kad apsizliumsiu, nenoriu kad ji mane matitu verkencios.
Atsakyti
#236
Aš, žinok, kartais ir nuo vyro pasislepiu paverkt....
Atsakyti
#237
QUOTE(vaivos juosta @ 2008 02 09, 21:22)
Aš, žinok, kartais ir nuo vyro pasislepiu paverkt....

labai teisingai, dabar ir as nuo jio slepsios, kad negazdint be reikalo. nes jam ir taip sunku,o dar as su savo asarom.... verysad.gif
Atsakyti
#238
mano sunukas buvo kaledom uzsiprases burtu lazdeles kad galetu paburt ir sesyte sugriztu, nors jau buvo praeje daugiau nei puse meteliu... as savo pupos negalejau palaidot, daktarai del mano sveikatos bukles neisleido... gal gerai, as ja atsimenu gyva... maza pupa su ilgokais juodais plaukuciais... kekviena kart cia rasant apie JA renkasi asaros... paskui mano pupa isejo mano kriksto mama, jei yra kitas gyvenimas ten, zinau kad ja pasirupins mano krikstateviai, vien tai kazkaip ramina... bet vistiek be proto skaudu...
Atsakyti
#239
QUOTE(bim @ 2008 02 09, 19:33)
dukryte ir vel mane klausinejo aoie sesute, vel taip sunku pasidare.
priejo, pagloste pilva, ir sako o sesute dingo, nebera.
sirdi tik suspaude, neko as jai neatsakiau, bijojau kad apsizliumsiu, nenoriu kad ji mane matitu verkencios.

mano sūnus pastoviai klausdavo, kur dingo broliukas. Visada sakiau, kad jis su mumis, tik mes jo nematom, kad jis danguje su angeliukais ir tttt - gražią istoriją sukūriau. Dabar sūnui bus penki ir jis vis prisimena, kad broliukas pas angeliukus ir kad jam dabar šilta gera ir tttt
graži istorija tikiuosi ilgai dar jį lydės, be skausmo, tokio, kokį aš jaučiau ir ilgesio, kurį jaučiu
Atsakyti
#240
QUOTE(STT @ 2008 02 10, 12:34)
mano sūnus pastoviai klausdavo, kur dingo broliukas. Visada sakiau, kad jis su mumis, tik mes jo nematom, kad jis danguje su angeliukais ir tttt - gražią istoriją sukūriau. Dabar sūnui bus penki ir jis vis prisimena, kad broliukas pas angeliukus ir kad jam dabar šilta gera ir tttt
graži istorija tikiuosi ilgai dar jį lydės, be skausmo, tokio, kokį aš jaučiau ir ilgesio, kurį jaučiu

as irgi labai tikiosiu, kad dukrite negreit supras kas atsitiko, ir nejus to skausmo ir kiudisio. verysad.gif
Atsakyti