Įkraunama...
Įkraunama...

Angelėlių mamyčių svetainė

QUOTE(GiedraR @ 2008 02 11, 20:25)
Sveikos, mamytės,
noriu ir aš pasidalinti su jumis savo skausmu, niekam atvirai nesu pasakojusi savo istorijos, tačiau kai paskaitau, kad daug tokių mamų, kurios išgyvena skausmą, tai man atverti širdį irgi norisi. Šiandien mano angelėliui Marijai būtų sukakę aštuoneri, kaip vakar viską prisimenu, nemiegotos naktys, ašarų pakalnė, beprasmis gyvenimas. Tik 2 savaites gyveno mano dukrelė, neišsivystę inkstukai daugiau neleido, be proto laukiau, kai vėl galėsiu pastoti, nors dar vis gedėjau savo angelėlio. Po pusės metų pastojau, ypatinga gydytojų priežiūra, tyrimai, viskas atrodė bus gerai, kai nėštumo pabaigoje pastebėjo, kad sulėtėjo vaikelio augimas, teko atsigulti į ligoninę. Gydytojų konsiliumas nusprendė- reikia gelbėti vaikelį. Po cezario dukrytė atsidūrė reanimacijoje, diagnozė ta pati - inkstų hipoplazija. Po 13 parų palaidojau ir antrą angelėlį. Mums su vyru nusviro rankos, supratau, kad vaikų turbūt nebeturėsime, nors dar ilgai varstėme genetikų duris.  Supratau, jeigu vėl galvosiu apie vaikus, neišsikapstysiu, nugrimsiu į liūdesį. Susiėmiau, atsipalaidavau, skaičiau dvasinę literatūrą, kuri ir išgelbėjo mane. Tuo pačiu dariausi įvairius tyrimus. Rado citomegalo virusą, kurį ilgai ir nuobodžiai gydžiau. Kai po 3 metų vėl pastojau, baimės turbūt buvo daugiau nei džiaugsmo. Sūnus gimė sveikas ir drūtas. Buvau laimingai, bet kai dar po dviejų metų gimė antras sūnus, supratau, kad Dievas atlygino su kaupu. Dabar neseniai palaidojau Tėvelį. Labai liūdžiu. Tad toks mūsų gyvenimas, skausmas, džiaugsmas, jie yra neatsiejama gyvenimo dalis. Visoms linkiu stiprybės, su savo angelėliais mes dar būtinai susitiksime, jie ten tikrai yra laimingi.



Labas Giedra, kaip smagu girdeti, kad po tokiu nelaimiu, ateina ir dziaugsmas, nes ir mum uzsidega vilties zvaigzdute, kad gal ir mes turesime kada nors savo dziaugsmelius, Jus tikrai stiprus, kad nepaluzote, mum reikia is Jusu irgi pasimokyti tos tvirtybes.
Atsakyti
QUOTE(bim @ 2008 02 12, 07:59)
ar jius radot tos atsakimus?

Sveikutes,prisedau nors vakar dienele buvo tai doh.gif nakti pradejo striigti sunycio kepavimas,taip kaip gleiviu kamuolys butu buves,bet aciu dievui praejo,diena dukryte apalpo pora kartu,tai tetukas tik gryzo is darbu ir lekem i klinikas,ten praleidome pas daktarus 4valandas ir atsakymo nera del ko tai nutiko,tyrimus dare bet visis trauko peciais!!!
Man asmeniskai padejo Azanovo knyga.Noriu paklausti gal kuri zinote,ar skrodimo metu daro genetinius tyrimus?Kazkaip pagalojau reikejo man po Kornelijos mirties issitirti su buvusiu vyru genetiskai,gal mes su juo buvome genetiskai netinkami...Nes jau baiminuosi del dukrytes.
Atsakyti
QUOTE(HenriLuk @ 2008 02 12, 14:29)
Sveikutes,prisedau nors vakar dienele buvo tai doh.gif nakti pradejo striigti sunycio kepavimas,taip kaip gleiviu kamuolys butu buves,bet aciu dievui praejo,diena dukryte apalpo pora kartu,tai tetukas tik gryzo is darbu ir lekem i klinikas,ten praleidome pas daktarus 4valandas ir atsakymo nera del ko tai nutiko,tyrimus dare bet visis trauko peciais!!!
Man asmeniskai padejo Azanovo knyga.Noriu paklausti gal kuri zinote,ar skrodimo metu daro genetinius tyrimus?Kazkaip pagalojau reikejo man po Kornelijos mirties issitirti su buvusiu vyru genetiskai,gal mes su juo buvome genetiskai netinkami...Nes jau baiminuosi del dukrytes.

tai gal dukrite reiktu issamesnem tirimams paguldit i ligonine. o spaudimas koks pas jia, nes jai zemas, tai degones nepakankamai iki smegenu daeina, tai tada alpsta zmogus. verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(bim @ 2008 02 12, 12:35)
tai gal dukrite reiktu issamesnem tirimams paguldit i ligonine. o spaudimas koks pas jia, nes jai zemas, tai degones nepakankamai iki smegenu daeina, tai tada alpsta zmogus. verysad.gif

Vakar klinikose apziurejo keturi gydytojai,dare visus tyrimus pradedant slapimo,kraujo,spaudima matavo sirdeles kardiograma rase,akiu dugna tyre,zodziu ismaige iki pirstu galiuku,nu viskas puiku,kap jie pasake paziurejus sveika mergyte,bet yra simptomatika g.gif g.gif o as jau ir baiminuos,kartais save kaltinu kad pasielgiau egoistiskai ir paskubejau pastoti,po Kornelytes laidotuviu....dabar turime problemyciu zemas raumenu tonusas,o del to ir veluoja kalbos vystymasis,kaip LT kazkuri gydytoja man buvo issireiskusi,kad zemas raumenu tonusas pas ja ir organuose,tad ir plauciukai gali bet kada subliuksti....O dar negeri sapnai aplanko,tai is vis.
Einu bandyt kepti napoleono torta gal pavyks....
Atsakyti
QUOTE(HenriLuk @ 2008 02 12, 15:43)
Vakar klinikose apziurejo keturi gydytojai,dare visus tyrimus pradedant slapimo,kraujo,spaudima matavo sirdeles kardiograma rase,akiu dugna tyre,zodziu ismaige iki pirstu galiuku,nu viskas puiku,kap jie pasake paziurejus sveika mergyte,bet yra simptomatika g.gif  g.gif o as jau ir baiminuos,kartais save kaltinu kad pasielgiau egoistiskai ir paskubejau pastoti,po Kornelytes laidotuviu....dabar turime problemyciu zemas raumenu tonusas,o del to ir veluoja kalbos vystymasis,kaip LT kazkuri gydytoja man buvo issireiskusi,kad zemas raumenu tonusas pas ja ir organuose,tad ir plauciukai gali bet kada subliuksti....O dar negeri sapnai aplanko,tai is vis.
Einu bandyt kepti napoleono torta gal pavyks....

gal viskas bus gerai. gal reiktu i kita ligonine kreiptis, diel sventos ramibes.
sekmes kepant torta, ir skanaus.
Atsakyti
QUOTE(HenriLuk @ 2008 02 12, 13:43)
Einu bandyt kepti napoleono torta gal pavyks....


bigsmile.gif Nu šaunuolė mama thumbup.gif . Aš apsiriboju tik obuolių pyrago kepimu.... blush2.gif
Atsakyti
QUOTE(GiedraR @ 2008 02 11, 20:25)
Sveikos, mamytės,
noriu ir aš pasidalinti su jumis savo skausmu, niekam atvirai nesu pasakojusi savo istorijos, tačiau kai paskaitau, kad daug tokių mamų, kurios išgyvena skausmą, tai man atverti širdį irgi norisi.

Daug tau teko išgyventi, tačiau gyvenimas nebūna tik juodas - Dievulis padovanojo tau du sūnučius wub.gif

QUOTE(rencė @ 2008 02 11, 23:11)
Su skausmu skaitau kiekvieną liūdesiu persmelktą žinutę ir vis klausiu: kodėl šitiek šaunių mamyčių (ir tėvelių) turi patirti tą pragarą? Kiek yra girtuoklių, kuriems gimsta sveiki vaikučiai, nors ir marinami badu, bet kabinasi į gyvenimą ir auga? Kodėl mūsų angelėliai negalėjo su mumis ilgiau pabūti?
Tikriausiai tie klausimai lydės iki gyvenimo pabaigos...
Vyrai irgi išgyvena, tik kiek kitaip-tyliai, paslapčiomis... Arba puldami į depresiją. Atsimenu pati, kaip savo vyrą, po jo brolio laidotuvių, tiesiog tempte tempiau į gyvenimą. Todėl po mažosios mirties negalėjau sau leisti ilgai gedėti, turėjau vyti nykias mintis tolyn, kad dukrelė ir vyras nematytų kasdienių ašarų. Verkiau viena... ir po šiai dienai graudinuosi perskaičius ar išgirdus liūdnas istorijas apie vaikučius... Ar tai baigsis kada? Kažin... Bet išsiverkus būna lengviau...
Stiprybės mamytės!

Aš irgi kartais pagalvoju - mamos, pagimdo, į konteinerius išmeta gyvus vaikelius..Jos net mamos vardo nevertos. O tos kurios nori auginti lelius - negali jų turėti.. Baisi neteisybė.

QUOTE(HenriLuk @ 2008 02 12, 14:43)
LT kazkuri gydytoja man buvo issireiskusi,kad zemas raumenu tonusas pas ja ir organuose,tad ir plauciukai gali bet kada subliuksti....O dar negeri sapnai aplanko,tai is vis.
Einu bandyt kepti napoleono torta gal pavyks....

Nu jau, laikykis ir negalvok nieko bloga, nes paskui kad prisigalvosi....
Atsakyti
QUOTE(bim @ 2008 02 12, 09:59)
ar jius radot tos atsakimus?

manau, kad radau juos tikėjime. Kuo as labiau tikiu, tuo man lengviau ištverti skausmus ir nesėkmes ir nebeieškau kaltų, o priimu gyvenimą tokį koks jis yra. Man ypatinga atgaiva sielai buvo Birutės Žemaitytės knyga "Tėve, ateinu" ir daug kitų.
Atsakyti
QUOTE(GiedraR @ 2008 02 12, 21:41)
manau, kad radau juos tikėjime. Kuo as labiau tikiu, tuo man lengviau ištverti skausmus ir nesėkmes ir nebeieškau kaltų, o priimu gyvenimą tokį koks jis yra. Man ypatinga atgaiva sielai buvo  Birutės Žemaitytės knyga "Tėve, ateinu" ir daug kitų.



O man labai padejo Zarskaus knyga as iki gimimo, aisku viskuom kas parasyta nereikia tiketi, bet radau gan nemazai atsakymu.
Atsakyti
reiks paskaityt, gal ir as atrasiu ka nors sau naudingo.
Atsakyti
Mums praėjo beveik 1 m. 11 mėn., vis taip pat vakare verkiu (kai nemato vyras), einu miegoti tik tada, kai lovą galiu rasti tik "autopilotu" (ta prasme labai labai pavargus), kad kuo mažiau spėčiau apie tai galvoti.... Kiekvieną vakarą tas pats....angel_sadangel.gif
Vonioje išsiklykiu be garso, toks jausmas, kad tada širdis iššoks iš krūtinės... Aš vis tebeauginu savo Mažiuką mintyse ir sapnuose... ir taip sukuosi kaip voveriukas rate... tas pats ir tas pats... angel_sadangel.gif
Skausmas nesikeičia, išmokstame tik su juos daugiau/mažiau susigyventi verysad.gif
vyrai lygiai taip pat kenčia, maniškiui (jei kalbame apie tai) ašarėlės irgi nurieda...
Mes 5 metus laukėm vaikelio, kai sulaukėm, netekom... angel_sadangel.gif
Pažįstu 1 profesorę, kuriai dėl mirusio sūnelio ir po 50 metų ašarėlė išrieda.
Mūsų visų skausmas individualus ir negalim sakyti taip daryti ar anaip, kiekvienas turime rasti tai, kas yra priimtina būten jam 4u.gif
Laikykitės kiek tik galite ir pasistenkite būti stiprios dėl aplink Jus esančių artimųjų. Mes esame stiprios, nors mums taip ir neatrodo... Jei mes vis dar esame čia - mes stiprios, kovotojos... angel_sadangel.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo alde: 12 vasario 2008 - 22:29
QUOTE(alde @ 2008 02 12, 23:28)
Mums praėjo beveik 1 m. 11 mėn., vis taip pat vakare verkiu (kai nemato vyras), einu miegoti tik tada, kai lovą galiu rasti tik "autopilotu" (ta prasme labai labai pavargus), kad kuo mažiau spėčiau apie tai galvoti.... Kiekvieną vakarą tas pats....angel_sadangel.gif


alde, nepyk, kad taip sakau, bet ar bandai vel pastoti. zinau jog ilgai laukei pirmojo, bet gal vistik galetum dar karta pabandyti.
ir man nelengva, jau metai kaip mire pirmagimis. bet kai pastojau kazkaip lyg ir kitaip jauciuosi. bijau, bet laukiu ir tikiu, jog sulauksiu. gal but ir tau reiktu vel bandyti, jau praejo gan ilgas laiko tarpas.
Atsakyti