QUOTE(AIRA @ 2008 02 26, 11:29)
Labutis
Ačiū mergaitės už šiltą žodį
Matau diskusiją apie sapnus užvedėt. Aš retai ką sapnuoju ir nuojautos visai jokios neturiu, tai nelabai ką šiuo klausimu galiu pasakyti
O aš į darbą grįžau, taip sunku pirmom dienom. Kolektyvas pas mus didelis, visi žino kas mano šeimai nutiko, lyg ir nežino kaip čia su manim elgtis, vengia kalbų apie tai, tarsi nieko nutikę nebūtų. Tik viena moteriškė tiesiai šviesiai paklausė kas ten ir kaip atsitiko, paskui sužinojau kad ir ji naujagimio neteko. Taigi suprast mus gali tik tą patį patyręs..
O gruodis, mano vienas mėgstamiausių mėnesių, Kalėdos gražiausios metų šventės, tai visada jų laukiau, ir še tau kaip visakas pasikeitė. . Nors gal ir niekas nepasikeitė, tik bus liūdni prisiminimai šventėms artėjant.
Labutis, ir man buvo sunku į darbą grįžti... Kai kas apsimetė, kad nieko nenutiko, kai kas užuojautą pareiškė, o kai kurie net susižavėjimą - kad po tokios nelaimės toliau dirbu su vaikais, šypsausi... O kas mums belieka? - juk aplinkiniai nekalti dėl mūsų nelaimių, jie neprivalo kentėti su mumis, tenka mums prisitaikyti prie aplinkos. Elkis įprastai, o aplinkinių žmonių visokių bus... Stiprybės tau. Bendrauk su mumis, kalbėkis, pamažu ateis susitaikymas, ramybė. Skaudės ilgai, bet tam šis skyrelis ir yra, kad padėtų mums su tuo skausmu kovoti.
, PAVARO.
