QUOTE(vaivos juosta @ 2008 03 03, 14:30)
As kita karta rodos pykstu ant zmoniu - nors niekuo deti jie cia..... taip sunku.... rodos, noretum, kad prieitu, o kita karta pati begu nuo ju, vienumos norisi.....
Sutinku

QUOTE(vytenė @ 2008 03 03, 17:23)
Oi, mielosios mamytės... Netyčia visai užsukau į tą temą ir sėdžiu dabar apsiašarojusi... Stiprybės Jums... Nė vienas nežinom, kada reiks išeiti ir atsisveikinti su brangiais žmonėmis, bet vaikučių netektis turbūt yra pati skaudžiausia, pati baisiaiusia... Išgyveni tą skausmą, kažkiek užsimiršta, nebebūna taip skaudu, bet širdyje lieka amžinai... belieka tik tikėjimas, Jūsų vaikučiai yra šalia ir saugo Jus, besisupdami ant purių, gražių debesų...
"Aš ateisiu, Mama, tyliai pas Tave,
Kaip ateina po nakties diena,
Apsigaubusi tankiu rūku
Aš ateisiu, kad pabūtume kartu...
Galbūt ašarų Tavų nušluostyt neis
Ir prisiglausti, apkabinti man neleis,
Aš pabūsiu Angelu Tavu
Ir pasaugosiu Tave iš debesų..."
"Aš ateisiu, Mama, tyliai pas Tave,
Kaip ateina po nakties diena,
Apsigaubusi tankiu rūku
Aš ateisiu, kad pabūtume kartu...
Galbūt ašarų Tavų nušluostyt neis
Ir prisiglausti, apkabinti man neleis,
Aš pabūsiu Angelu Tavu
Ir pasaugosiu Tave iš debesų..."
Tokie liūdni žodžiai

