QUOTE(rutamano @ 2013 01 11, 02:39)
na mes kalbam apie angela sarga, bet ne mama, o teti, kurio jau nebera 3 metai......
ir visa beda kad jis nepripazysta kad bijo ir nenori apie tai kalbetis....
ir aplamai kalbant apie viska tai kuo toliau tuo labiau savim nepasitiki visose visose situacijose..... reikia eilerasty ismokt, pasimokina biski poro pradeda pykt ir verkt kad jis neismoks niekada, bet ismoksta. reikia kaska padryt verkia nevuojasi kad nepadarys. sakau einam i baseina mokintis plaukt ir jo klasiokai plaukioja keli, neina ne uz ka sako kad jis neismoks....ir visose visose situacijose, ten kur reikia jo pastangu ten jis nepasitiki savim....
o vat jei ji prilies kasnors, tai atgal duos ir mazam ir didesniam ir dideliam, ar moteris as vyras, beveik nera skirtumo, nors aiskinu kad didelio tu nenugalesi niekada, bet vistiek savo daro...... nors nera jis is museiku, jis daugiau is tu teisuoliu "liopoldai gyvenkime draugiskai" na bet jei ji kipstels tai nenusileis niekada.
Tai tavo vaikas isgyvena artimo netekti, ta tu turi akcentuoti psichologui. Jis jusu situacijoje yra butinas.
Manau, kad ir tau nera lengva, bet visada zinok, kad vaikas taip pat jaucia ir tavo isgyvenimus.
O, kai as pajuntu, kad mano saviverte tampa zema, visada kartoju sakini sau "As dabar to nemoku, bet niekas mokytas negime. Kuo as prastesne uz kitus, as ismoksiu". Dar sau kartoju, kad mintys yra malda, jei as sakysiu, kad man nepavyks, tai taip ir bus.
Net keista paciai pasidare, bet kazkaip pagaunu save, kad darbe vaikus aukleju ir isgyvenu ju jausmus "pasakomis". Tiesiog kazkokiais pavyzdziais.
Vienas is savivertes pakelimo pavyzdziu...... Sakau, kad zmogaus jegos yra jam paciam nezinomos, jis pats to negali zinoti. Va viena isgalvota istorija, o gal ir tikras ivykis. Neprisimenu is kur ja susigraibiau. Kad ir sena mociute einanti su lazda atbegus pasiutusiam vilkiniui suniui persoka per tvora. Is kur atsiranda tu jegu? Vadinasi zmogus nezino kiek is tikruju jis gali, o dauguma musu " Neismoksiu minciu" mus ir stapdo.
Gyvenimas bega greit ir ateis laikas, kai tavo vaikui bus 25, 30 metu. Ir nuo taves priklausys ar jis bus ismokes kovoti su baimemis. Ar jis bus stiprus vyras.
Gal ir keistai skamba dabar mano metodai, bet jie yra veiksmingi.
Dar nebe i tema, bet kad tavo sunus butu zingeidus, turi stengtis bent jau per savaite ismokti ar pazinti kazka naujo. Lai tai buna naujas zaidimas, filmas ir pan. Tada jam labiau noresis ismokti ir plaukti, o veliai ir knyga paskaityti.
As manau vis tik, kad tavo vaikui butinas geras psichologas, o priezastis yra tevo netektis. Jis turi isgyventi tuos jausmus. Is cia ir yra pasekmes nemiego, nenoro kazka daryti, pykcio issiliejimo kumsciavimu.
Paguodai galiu pasakyti. Viskas praeina, praeis ir tai. Su laiku bus lengviau. O dabar linkiu tik stiprybes.
Ir vis tik svarbiausia, kad nors ir bijodamas,kad jis eilerascio neismoks ji ismoksta. Vadinasi tu gali jam padeti. Na, zinoma, gal jis ji dar ir ismoksta pats, be tavo pagabos. Nors galiu pasakyti pagal save, as taip pat visu pirma bambu, kad nepadarysiu, bet einu ir darau. Svarbiausia, kad darau ir padarau.