Sudedamosios kvepalų dalys

Ne offtopas , o kaip tik labai idomi tema ir butu smalsu suzinoti placiau. Luca Turin butent apie tai kalba ir as sedejau susikaupus bandydama perkast apie ka jis kalba. Gaila, kad nesu Lietuvoje, nes tikrai perduociau knyga pasiskaitymui.

Knyga

Kaip idomu. Zinau, kad vynui labai svarbu taure, is kurios geriama, nes nuo jos plocio ir parametru priklauso, i koki plota pateks gerimas- kokius ir kiek receptoriu uzkabins. Niekad nesusimasciau, kad toks mechanizmas taikytinas ir uosles pojuciui. Aciu, Biologe.
Ir Tau, JVana, dekui uz nuoroda

Istrauka is Luca Turin knygos:

Ei, aš jau miegot buvau susiruošus, o čia tokios naktinės pagundos Bet vis tiek einu, pasiliksiu skanėstus rytojui

Inkeliu jusu postus cionais Kad informatyvios zinios nepabegtu

QUOTE(Gervela @ 2008 10 18, 09:43)

[/B]

As dar pridesiu nuo saves, nes kaip tik uostineju myhhr ir frankincence... Mira sodresne, gilesne, nuoseklesne, labiau primenanti tuos baznytinius smilkalus nei kad frankincense. Frankincense astresni, dinamiskesni, tokie net zaizaruojantys savo jega. Jeigu reiktu palyginti, frankincence palyginciau su jauna mergina, paciame jegu zydejime, o mira su brandzia ir subtilia moterimi.

Dar truputis informacijos smilkalų tema.
Pirmiausia, smilkalai nėra kažkoks vienas konkretus “daiktas”, kurį galima tiksliai aprašyti – jo kilmę, sudėtį ar kvapą. Pagal žodynus, smilkalai yra “aromatinė medžiaga, deginama dėl kvapo, ypač religinėse ceremonijose”, taip pat ir tuo būdu gauti dūmai arba kvapas.
Daugumai mūsų geriausiai žinomi krikščioniškųjų bažnyčių smilkalai. Senojo testameno antrojoje knygoje (Exodus) pateikiamas seniausias žinomas jų receptas: “Take unto thee spices, stacte, and onycha, galbanum of sweet savour, and the clearest frankincense, all shall be of equal weight. And thou shalt make incense compounded by the work of the perfumer, well tempered together, and pure, and most worthy of sanctification.” Nesu anglistė, bet įsivaizduoju, kad esmę supratau. Taigi: 1) spices - nesukonkretinti prieskoniai, 2) stacte – įvairiai verčiamas graikiškos kilmės terminas, reiškiantis kažkokio medžio dervą (jo hebrajiškas atitikmuo nataph arba nataf gali reikšti mirą, benzojinę dervą arba stiraksų balzamą), 3) onycha – sutrinta tam tikrų jūros moliuskų kiauto tam tikra dalis, 4) galbanum – galbaninė ferula, 5) frankincense – smilkalinės bosvelijos Bosvelia sacra derva. Mano nuomone, po žodžio “spices” pagal šiuolaikinę rašybą turėtų būti dvitaškis, t. y. 2-5 dalys apibūdintos kaip “spices”. Nes kituose šaltiniuose nieko daugiau apie tuo metu smilkalams naudotus prieskonius nepavyko aptikti. Be to, remiantis katalikiškais šaltiniais, smilkalams naudojamų ingredientų kiekis – dažniausiai keturi, bet gali būti ir daugiau, iki trylikos. Vis tik dažniausiai Vakarų kultūrose smilkalai gaminami iš miros (myrrh) ir smilkalinės bosvelijos dervos (frankincence, olibanum), nors terminas frankincense dažnai naudojamas kaip bet kokių smilkalų sinonimas.

Skirtingose kultūrose įvairiais laikotarpiais smilkalų gamybai buvo naudojamos įvairios medžiagos, dažniausiai vietinės. Iš viso priskaičiuojama apie 50 augalų, plačiau naudotų ar naudojamų smilkalų gamybai. Naudojama agarmedžio, kedro, kadagio, santalmedžio, kipariso, kininio cinamono (cassia) žievė, kalendros, kadagio, žvaigždinio anyžiaus, vanilės, tikrojo pegano (Peganum harmala), muškato vaisiai arba sėklos, keliolika skirtingų kvapiųjų dervų ar sakų (benzojinė derva - benzoin, juodosios dalbergijos derva – rosewood, kopalio derva – copal, agarmedžio derva – agarwood, smilkalinės bosvelijos derva – frankincense ir kitų bosvelijų dervos, tikrojo miramedžio derva – myrrh ir kitų miramedžių dervos, gauruotojo švitrūno derva – labdanum, stiraksų derva – storax, kvapiojo kanario derva - elemi... ir dar keletas mažiau žinomų, nebevardinsiu), taip pat pačiulės, arbatmedžio, šalavijo, lauro lapai, vetiverijos, vilkdagio, ajero, nardo, vaistinės alpinijos ir netgi varpučio šaknys, gvazdikėlių, levandų ir šafranų pumpurai ar žiedai... ir kartais kai kurios gyvūninės kilmės medžiagos.

Japonijoje svarbiausios tradicinės smilkalų žaliavos – agarmedis (agarwood, lotyniškai Aquilaria – kelios tropikų lapuočių medžių rūšys) ir santalmedis (sandalwood, lotyniškai Santalum, irgi kelios rūšys), taip pat kyara – dar viena agarmedžio rūšis, labai vertinama ir brangi (kainuoja daugiau už tokio pat svorio aukso luitą). Indijoje naudojama daug įvairių kvapiųjų žolių bei medžių dervų, iš žinomesnių paminėtina viena ailanto rūšis (Ailanthus malabarica), santalmedis, benzojinė dera, kardamonas, agarmedis, kedrai. Tibeto smilkalams būdingas specifinis “žemės” (earthy) kvapas. Jų gamybai naudojami cinamonas, gvazdikėliai, kadagiai bei nemažai mums nežinomų augalų (kusum flower, ashvagantha, sahi jeera). Šiaurės Amerikoje smilkalai buvo gaminami daugiausia iš kiparisinių šeimos medžių (tujų, kadagių, puskiparisių), kėnių ir šalavijo. Svarbiausias senųjų hebrajų smilkalų ingredientas - Algummim (Almuggim), verčiamas kaip Algum arba Alaiug tree, tikriausiai buvo kvapusis koralmedis, dar žinomas kaip Indijos santalmedis arba raudonasis santalmedis - Pterocarpus santalinus.

Grįžtant prie kvepalų – jau porą kartų buvo įdėtos nuorodos į straipsnius apie tai, ką iš tiesų reiškia išvardintos natos:
http://nowsmellthis....14/3526132.html
Kas neskaitė, pasikartosiu – jos reiškia, kad rinkodaros vadybininkai nori jums suteikti būtent tokią informaciją apie konkrečius kvepalus. Tos nurodytos natos anaiptol neatitinka visų sudedamųjų dalių. Neretai kvepalų aprašymuose randama nata “incense” – puikiausias pavyzdys. Tokio daikto kaip “incense” į kvepalus neįdėsi. Smilkalų kvapą gali suteikti kuris nors ar visa grupė aukščiau paminėtų ingredientų, nesvarbu, išvardinti jie natose ar ne.

Perskaičiau sulaikius kvapą. Dėkui, už tiek informacijos

antrinu , nereali tema.

Kadangi maciau, ka tik vel paminetas natu nurodymo neatitikimas su tikrove ir pan., labai norecaiu paprasyti pagalbos del vieno kvapo, konkreciai - liepos ziedu, kiek radau " lime- linden blossom" , gal kam patinka, arba atvirskciai nepatinka sis kvapas ir todel ji jautete kokiuose nors kvepaluose. Man nuo vaikystes nera malonesnio kvapo, kazka panasaus uzuodziau Guerlain Champs Elysees pradinese natose, bet veliau jo nebeuzuodziu liko tik siltas, jaukus kvapas, bet be liepu... Buciau labai dekinga uz pagalba.

jeigu neklystu, merginos daugiausiai liepžiedžius jautė šiuose ir šiuose kvepaluose

dekui bandysiu ieskot

L'Artisanuose visaip as tu liepziedziu ieskojau. Na nerandu as ju ten. Ir su dziovintais, ir su uzplikytais lyginau grizus is Creme - nerandu. Gal tik man taip atrodo. Man irgi patinka zydinciu liepu kvapas