Bet yra ir dar vienas niuansas - nutraukinėjant palaipsniui neretai nereikia verkti nei mamai, nei vaikui
QUOTE(Justesea @ 2013 08 16, 18:04)
Bet yra ir dar vienas niuansas - nutraukinėjant palaipsniui neretai nereikia verkti nei mamai, nei vaikui
Mamoms visgi kartais tenka ir tokiu atveju, jos gi moterys
QUOTE(Suomi @ 2013 08 16, 19:09)
Mamoms visgi kartais tenka ir tokiu atveju, jos gi moterys
Na viskas yra požiūrio ir poreikių reikalas. Man žindymas moteriškumui netrukdo
QUOTE(Ksesanko @ 2013 08 16, 11:10)
As turiu kol kas tik viena vaika, bet ir mano patirtis rodo ta pati...Dukra puikiai adaptavosi darzelyje (is viso neverke nei dienos), yra drasi, pasitikinti savimi, bendrauja su visais ir jei reikia pastoves uz save...Mes irgi palaipsniui atsisakeme MP. Tik pries koki menesiuka visai nustojo zisti. Dabar tik prisiglaudzi aprie krutines ir pries miega skaitau jai knygeles, o ji praso laikyti rankyte prie krutines
pas mane lygiai tas pat, ir ziuriu musu vaikai vienodo amziaus. i darzeli tai eisim rugseji, tai jau atsisakem ir retsykiais rankyte kisa tik, sako as jau didele
Sutinku su mintim, kad yra dar daugybė kitų faktorių ir suversti viso vien žindymui nereikėtų.
Ir vis tiek manau, kad ilgesnsi žindymas duoda gerokai daugiau naudos nei žalos vaikui (jei tik mama nolri ir gali)..
Tik norėčiau paprieštarauti dėl intraversijos (buvo rašyta, kad berniukas, nors trejus metus žindytas - vis tiek intravertas). Kiek žinau, ekstraversija ar intraversija neišugdoma, o įgimta, ekstravertams reikia nuolatinės ktios, iššūkių, galimybės bendrauti, o intravertai nuo bendravimų greitai pavargsta ir jiems būtinas ramus kampelis atsigauti, sugrįžti į save. Gal tam berniukui dažrelyje sunku, nes nuolatinis šurmulys, erzelys, o ramaus kampelio - nėra. Bet intraversija neturi tiesoginių sąsajų su nepasitikėjimu savimi, depresyvumu ar pesimizmu.
Ir vis tiek manau, kad ilgesnsi žindymas duoda gerokai daugiau naudos nei žalos vaikui (jei tik mama nolri ir gali)..
Tik norėčiau paprieštarauti dėl intraversijos (buvo rašyta, kad berniukas, nors trejus metus žindytas - vis tiek intravertas). Kiek žinau, ekstraversija ar intraversija neišugdoma, o įgimta, ekstravertams reikia nuolatinės ktios, iššūkių, galimybės bendrauti, o intravertai nuo bendravimų greitai pavargsta ir jiems būtinas ramus kampelis atsigauti, sugrįžti į save. Gal tam berniukui dažrelyje sunku, nes nuolatinis šurmulys, erzelys, o ramaus kampelio - nėra. Bet intraversija neturi tiesoginių sąsajų su nepasitikėjimu savimi, depresyvumu ar pesimizmu.
QUOTE(Justesea @ 2013 08 16, 21:28)
Na viskas yra požiūrio ir poreikių reikalas. Man žindymas moteriškumui netrukdo
Kažko labai esmingai mano pasisakyme nesupratot Man žindymas - aukščiausia moteriškumo forma, o verkimą minėjau visai kitame kontekste.
QUOTE(flight @ 2013 08 17, 10:07)
Tik norėčiau paprieštarauti dėl intraversijos
Žinoma, Jūs teisi. Nenorėjau plėstis apie tą vaiką ir paminėjau introvertiškumą, bet galima dar rašyti apie ypatingą prisirišimą prie mamos (artimųjų) ir t.t. bei įvairius kitus asmenybės bruožus, kurių vien pats (ne)žindymo faktas, mano supratimu, niekaip įtakoti negali. Mums tik kartais norisi tikėti, kad kažkokiais savo mamiškais veiksmais darome stebuklus
Kad ir kaip būtų, aš juk neprieštarauju ilgam žindymui, kaip čia kai kam akivaizdžiai pasirodė. Man asmeniškai dvejų metų užteko su kaupu, jaučiuosi savo vaikui davusi labai daug. Kartais po to atrodydavo, kad galima buvo ir tęsti, bet tokių "kas būtų, jeigu būtų" mūsų gyvenime turbūt ir taip netrūksta.
QUOTE(Suomi @ 2013 08 17, 12:56)
Žinoma, Jūs teisi. Nenorėjau plėstis apie tą vaiką ir paminėjau introvertiškumą, bet galima dar rašyti apie ypatingą prisirišimą prie mamos (artimųjų) ir t.t. bei įvairius kitus asmenybės bruožus, kurių vien pats (ne)žindymo faktas, mano supratimu, niekaip įtakoti negali. Mums tik kartais norisi tikėti, kad kažkokiais savo mamiškais veiksmais darome stebuklus
gal tas vaikas ir buvo žindytas ilgiau, nes mama matė, kad jam to reikia... ta prasme, nežinia, kas čia priežastis, o kas pasekmė. Gal nežindžius būtų dar sunkiau.
o šiaip tai taip, vien žindymui daug sėkmės nepriskirčiau.
Mano antroji žindyta ilgiau, iki dviejų metų, irgi stipresnio charakterio. Bet ji jau nuo gimimo garsiau rėkė
QUOTE(Suomi @ 2013 08 17, 13:56)
Kažko labai esmingai mano pasisakyme nesupratot Man žindymas - aukščiausia moteriškumo forma, o verkimą minėjau visai kitame kontekste.
Atsiprašau, tikrai "ne iš to galo" paskaičiau
QUOTE(flight @ 2013 08 17, 10:07)
Sutinku su mintim, kad yra dar daugybė kitų faktorių ir suversti viso vien žindymui nereikėtų.
Ir vis tiek manau, kad ilgesnsi žindymas duoda gerokai daugiau naudos nei žalos vaikui (jei tik mama nolri ir gali)..
Tik norėčiau paprieštarauti dėl intraversijos (buvo rašyta, kad berniukas, nors trejus metus žindytas - vis tiek intravertas). Kiek žinau, ekstraversija ar intraversija neišugdoma, o įgimta, ekstravertams reikia nuolatinės ktios, iššūkių, galimybės bendrauti, o intravertai nuo bendravimų greitai pavargsta ir jiems būtinas ramus kampelis atsigauti, sugrįžti į save. Gal tam berniukui dažrelyje sunku, nes nuolatinis šurmulys, erzelys, o ramaus kampelio - nėra. Bet intraversija neturi tiesoginių sąsajų su nepasitikėjimu savimi, depresyvumu ar pesimizmu.
Ir vis tiek manau, kad ilgesnsi žindymas duoda gerokai daugiau naudos nei žalos vaikui (jei tik mama nolri ir gali)..
Tik norėčiau paprieštarauti dėl intraversijos (buvo rašyta, kad berniukas, nors trejus metus žindytas - vis tiek intravertas). Kiek žinau, ekstraversija ar intraversija neišugdoma, o įgimta, ekstravertams reikia nuolatinės ktios, iššūkių, galimybės bendrauti, o intravertai nuo bendravimų greitai pavargsta ir jiems būtinas ramus kampelis atsigauti, sugrįžti į save. Gal tam berniukui dažrelyje sunku, nes nuolatinis šurmulys, erzelys, o ramaus kampelio - nėra. Bet intraversija neturi tiesoginių sąsajų su nepasitikėjimu savimi, depresyvumu ar pesimizmu.
Pilnai sutinku Mano vyras intravertas, o mes su dukra Ekstarvertai. Tai jis tikrai kartais nuo musu surmuliopavargsta ir nori pabegti Mes net gi naujame bute butinai turesime kabineta vyrui. Cia musu seimos prioritetas
Bet manau, kad ne veltui sakoma, kad kiekviena mama turi isijausti ir suprasti savo vaika ir jo poreikius. Jei mama mato, kad vaikas intravertas, tai is jo jokiais budais negalima atimti kruties drastiskomis priemonemis. Tokiam vaikui kaip tik reikia silumos, mamos artumo, net kai jis jau pradeda lankyti darzeli. O ne pulti karstligiskai atjunkyti iki darzelio. As vis tiek manau, kad vaikui geriausia palaipsnis atjunkimas
Papildyta:
QUOTE(madrugada @ 2013 08 17, 14:12)
gal tas vaikas ir buvo žindytas ilgiau, nes mama matė, kad jam to reikia... ta prasme, nežinia, kas čia priežastis, o kas pasekmė. Gal nežindžius būtų dar sunkiau.
o šiaip tai taip, vien žindymui daug sėkmės nepriskirčiau.
Mano antroji žindyta ilgiau, iki dviejų metų, irgi stipresnio charakterio. Bet ji jau nuo gimimo garsiau rėkė
o šiaip tai taip, vien žindymui daug sėkmės nepriskirčiau.
Mano antroji žindyta ilgiau, iki dviejų metų, irgi stipresnio charakterio. Bet ji jau nuo gimimo garsiau rėkė
Tai aisku, kad mama ir artimieji daro dydziausia poveiki vaiko asmenybes formavimuisi. Ir svarbu pirmieji 3 - 5 m. Suprantu, kad vaikas gimsta jau su tam tikromis igimtomis charakterio savybemis, bet labai dideli poveiki turi aplinka ir ypatingai mama Jei pati mama nesupranta savo vaiko poreikiu ir pirmaisiais jo gyvenimo metais atstumia ir nereaguoja i vaiko siunciamus signalus, tai suformuoja nerimastinga asmenybe, kuri uo mazens supranta, kad aplinkiniams nesvarbu jo poreikiai...
nemaitini ,kai jau nera kuo maitint
QUOTE(Kinu Kuoduotoji @ 2013 09 03, 20:41)
nemaitini ,kai jau nera kuo maitint
nemaitinu jau du menesius, bet vis dar turiu kuo maitinti