Tai va nutariau ir aš papasakoti savo gimdymo istoriją. Kadangi tai jau antras nėštumas buvo tai buvau labai rami, nes jau lyg ir viską žinojau, kaip tas gimdymas atrodo

Gimdymo data buvo nustatyta liepos 21 diena .Savaitei likus iki nustatytos datos man prasidejo lyg ir paruošiamieji sąrėmiai, na toks pamaudimas pilvo apčioje valandą kartais truputį ilgiau pradžioje kas dešimt minučių, ir taip kiekviena dieną

tik intervalas tarp skausmo po truputį mazejo. Na taip atejo ir ta liepos 21 ir 22 ir t.t o kaip negimdau taip negimdau

. Nueinu pas savo daktarę o ji kaip tyčia atostogauja

, tai akušerė mane apžiūrėjo, sako viskas tvarkoj na bet jei iki pirmadienio nepagimdysi tai guldysim į ligoninę. Na ka galvoju laukim toliau, jauciausi gerai, tik vis kamavo tas skausmas kartas nuo karto, taip atejo ir liepos 25 dienelė, pavalgeme vakarienę ir nuėjau aš prigulti,nes pradėjo skaudėti pilvukas ,pradėjo pykinti, žiuriu i laikrodį o gi man skausmas kartojasi kas penkias minutes

, na ka sakau vyrui vežame vyresniąja dukryte pas jo tėvų, nes man atrodo kad jau man prasideda gimdymas. Vyras visas pasimetes bėgte nubėgo iki mašinos su daiktais,paskui parbėgęs paėmė vyresnėlę ir vėl bėgte i mašiną, o aš niekur neskubėdama nusileidau laiptais sėdom i mašiną ir nuvažiavom pas uošvius. O nuvažiavus pas vyro tėvus man skausmai baigesi

ir nebepykino, tai vyras sako ka darom? O aš sakau važiuojam atgal namo,vyras sako ne aš tave vežu i ligoninę kad apžiūrėtų, o aš sakau negi dabar per mane reiks iskviesti is namu budinti gydytoją, nes po reformu Plungėje nebėra gimdyklos ir gydytojas nakti budi namie, jei kas atvaziuoja į ligoninę

. Vyras visas supykęs kad aš nevažiuoju pasitikrinti sako gerai tai važiuojam namo, na tik dėl viso pikto vyresnėle palikom pas uošvius. Aš vyrui sakau tu nepyk juk aš ne pirma kartą gimdau ir žinau kad dar nereik niekur važiuot

,na ka nakti niekas neskaudėjo tik truputį pykino

. Ryte vyras isvažiavo į darbą o aš pasitaisiau pusryčius, bet jų nebevalgiau, nes jau rimtai pradejo pykint

. Paskambinau savo krikšto mamai, nes ji dirba ligoninėje akušere sakau ar gali mane koks daktarėlis patikrinti nes man kazkas ne taip vyksta kaip turėtų, o ji tik greičiau sako važiuok pas mūsų tuoj daktaras patikrins. Na ka nueinu aš į aikštelę, sėdu į mašiną ir nuvažiuoju i ligoninę

,daktaras apžiūrėjęs sako kad tau jau kaklelis atsidaręs šešis centimetrus,jis sako tai gal su greitaja mašina važiuosi,o aš sakau kad ne vyras nuveš

, tai pasirodo kad man tas beveik dvi savaites po truputį atsidarinėjo gimda

. Na ką galvoju reik skambinti vyrui, o jis kaip tyčia paliko savo telefona pakrauti išėjo atsigerti kavos ,skambinu, skambinu ir niekas nekelia, tai aš vėl sėdu į mašina ir važiuoju iki jo darbo. Niekas man neskauda, aš visai gerai jaučiuosi

. Jau buvau netoli vyro darbo kai jis paskambino, tai aš jam ir sakau eik i kiema važiuojam gimdyt

. Jo darbovietės kieme aš persėdau į mašinos galą, vyras už vairo,tai sakau kad iki Klaipėdos kažin ar spėsim, važiuokim i Telšius. Kuo arčiau Telšiai tuo man vis stiprėja skausmas

,per penkiolika minučių atsidūrėme prie gimdyklos, tai ten kol priėmė mane praėjo dar kokia penkiolika minučių,taigi po pusvalandžio kaklelis jau buvo atsidaręs aštuonis centimetrus, akušerė nuvedė į gimdyklą, paguldė ir žiūrėjo ar geri vaikučio tonai, neužilgo atėjo daktaras ir nuleido vandenis. Na tada ir prasidėjo skausmelis visas

, na ką galvoju jei taip ilgai reiks kentėt tai

, bet praėjo keturi skausmingieji sąrėmiai ir aš jau jaučiu kad viskas vaikutis jau lenda, tai akušerė staigiai mane ant gimdymo stalo sako stumk aš stumiu. išlindo puse vaikučio galvytes ir viskas aš nebejaučiu sąrėmių,skausmas toks kad atrodo tuoj perplyšiu, akušerė šaukia kad kai bus sąrėmis stumk, o aš šaukiu kad nebėra tų sąrėmių

, tai tada akušerė uždejo rankas ant pilvo ir pati pasake kada man jau stumt , na tai kai stūmiau tai iškart dukrytė ir išlindo

. Na va tokia ta mano ilga gimdymo istorija, dukrytė gimė 3250g ir 52cm ūgio.