pritariu.
shtai musu vyresnioji labai ramiai atsisake pampersu apie 1,5 metu budama (labai padejo darzhelis). O mazhoji "nepasirashe" gyventi be pampersu iki liko trys savaites iki triju metuku (visi ykalbinejimai buvo nieko verti- "man nereiks pamperso kai ash busiu didele, kaip sese", "Man nereiks pamperso, kai man bus septyni (sheshi, ashtuoni, devyni) metai", " ar jus nesuprantat, kad ash dar mazhyte"). O viena diena pasysino y puoda- pagyrem (nepuolem giedot diterambu, bet ramiai pagyrem po karta)... Ir viskas- pampersas (mes juos dar dedam, nes reikia ishnaudoti) buna shlapias tik kas trechia nakty. O ant puodo pasiprashe jau kelis kart ir vidury nakties- taip tingejosi varyt y toleta- juk su pampersu miegojo, negi sunku pasysint "po senovei".
Visada laikausi principo, kad vaikai protingesni uzh tevus- pakoreguoti ju gyvenima reikia, tachiau ne "tetu" klausant- "tai jus dar su pampersu? tokia didele juk..."- nei chia ju, nei chia mano reikalas- patinka vaikui- lai neshioja (nors pats jau buvau pradejes parintis- vaikui beveik trys metai, o su pampersu- gerai, kad parkes nepradejo lauk lysti)...
QUOTE(donabraskita @ 2008 05 08, 23:29)
nesuprantu mamytes, kam jus kankinat savo vaikucius ir neduodat ramybes nei sau nei mazyliui?

kai ateis laikas vaikutis be jokiu asaru bei nervu atsisakys sauskelniu pats! kaip pavyzdziui padare mano berniukas, tiesiog atejo ir pasake :mamyte noriu trusikeliu, man pampersas jau nebepatinka

ir buvom visi laimingi nes kuo maziau klausau tu nesamoniu kaip : va ar ne laikas jau atpratinti nuo pampersu? ar ne per didelis ...