Savo aplinkoje turiu skaudzia patirti, kai mirus vienam vaikui tevai pradejo neapkesti likusio gyvo vaiko ir tiesiog i akis sakydavo, kodel tu gyveni, o jis mire. Nekaltink nei saves, nei kitu. Gyvenimas yra ziaurus ir siuncia mums tokio dydzio isbandymus, kokio dydzio mes sugebame pakelti. Tavo vietoje kita jau butu paluzusi. Tu saunuole, puikiai laikaisi, rupiniesi kitomis busimomis mamomis. O kad aplanko liudesys prisiminus apie mazyliu netekti, tai normalu, juk tavyje jie augo, tu su jais kalbejai, svelniai glostei pilva ir isivaizdavai, kad glostai ju galvytes. Svarbiausia nepamirsk, kad tu turi dar viena brangenybe-tai tavo sunelis ir tu jam esi pats artimiausias, mieliausias ir svarbiausias zmogus jo gyvenime.
Linkiu stiprybes, santarves Jusu seimai ir susilaukti dar ne vieno kudikelio
