Onkologinės ligos 7

Adis,o tu nenorėtum dėl temperatūros ir dėl dexametazono pasikonsultuot su chem.skyriaus ,kad ir Šiaulių, bet kokia budinčia gydytoja ? Man žiemą kai laikėsi temp.,ir savo gydytojai nepriskambinau,tada skambinau į skyrių,pakvietė budinčią daktarę,maloniai pakonsultavo. Aišku,geriau sava daktarė,ji žino visą situaciją,bet jei jos nėra,gal kokia kita chemoterapeutė padės priimti sprendimą?

adis, laikykis .
Man po 4 chemijos buvo tempa uzkilus iki 39 - tai galvojau, kad jau numirsiu...Labai baisu... Skambinau visais imanomais varpais Sunku tai istverti.

As vakar visa laida GD perziurejau, biski verkiau, bet taip buvo lengva ir silta sirdyje nuo visu zodziu ir, kad zmones aukojo pinigus ir uz tuos pinigus bus nupirkta aparatura, kuri gales padeti daugeliui zmoniu labai reikia tokiu laidu ir daugiau...gal nors tiek abiejingumo galesim isvengti...Nes privercia susimastyti, kad gyvenimas ne amzinas ir meiles-palaikymo kitiems reikia cia ir dabar , o ne kada nors...kur nors...kaip nors...
Man taip gera dusioje, nes beveik kasdien sulaukiu draugiu, mamu, su kuriom susipazinome ir susidraugavome SM forume, palaikymo Kalbame Skype, einu su jom susitikti, svenciam musu mazuliu gimtadienius kartu...Tai labai labai padeda. Tai suteikia jegu ir vilciu. Tai leidzia jaustis normaliu zmogumi, kuriam nereikia uzuojatos ir gailescio. Visada yra siltas draugo petis ir noras isklausyti...

Gabija.,

Su Kovo 11

koks fainas mirksiukas, net nusijuokiau.

Romantike , dukrele kaip gerai , kad išėjai iš krizės.Atmenu tokius naivius tavo pirmuosius laiškus.Tiesiog esi puikuolė, šaunuolė, drąsuolė ir kitokia...uolė .

Nepamenu ar rašiau, kad "pasibūriau " Folio metodu.Sakė , kad miega mano "draugelis".Dabar iki gegužės pradžios nesinervuosiu, kol eisiu į Klinikas.

Visoms geros dienos.

Aciu, Gabija.
Is krizes tikrai isbridau...Siom dienom matau pasauli gana graziom spalvom

Ačiū, mielosios.
Aš jau susisiekiau su gydytoja, laukiu atsakymo. Vakar prigėriau daugybę arbatų tai nuo 39,4 vakarop pakrito iki 38,5. Šiandien kol kas lyg ir viskas gerai 37,2.
Kaip mano gydytoja kažkada sakė „toks nėštumas“.
Vakar ir aš žiūrėjau Gerumo dieną, užteko pamatyti tik akimirkai vaizdelį su plikagalvės nuotrauka operacinėje, paplūdau ašaromis (Jūsų kietuolė ). Dukras išgasdinau.

Kai leidausi paskutinę chemiją, buvo KMUK atvažiavusi LNK komanda ėmė interviu. Galėjo kalbėti, kas norėjo. Neišdrįsau.

Gabija, svarbu gerai jaustis, priemonės visos pateisinamos ir geros.

Atkreipiu dėmesį tema eina į pabaigą. Noriu perleisti temos atidarymo estafetę. Kas norit: gal Romantikė ar Gabija, arune ar kuri kita? Susitarkim, kad nebūtų kaip praeitą kartą dviejų temų vienu metu.

Aukšta temperatūra turi ir savų pliusų. Čia kažkas panašaus į sepsį gaunasi. Pameni, rašiau, jog kadais sepsiu buvo gydomas ir suvis pagydomas vėžys? Batalionai šviežių ir nepatyrusių vėžinių ląstelių tokiose sąlygose turėtų užversti kojas.

O šiaip jau, iš to kaip rašai matyti, jog ne kas tau dabar dūšioje... Laikykis. Rašyk mums bet ką, jei tai nors kiek padeda.

adis, ši nuotrauka tikrai labai dramatiška, bet ar matėte jos heroję studijoje? Tokią gražią, ilgaplaukę moterį, kuri ir fotografavosi tai nuotraukai prieš 5 metus? Dramatiškas gali būti tik tam tikras gyvenimo momentas. Juk pati mokėte O aš Gerumo dienoje, tiesą sakant, pasigedau Jūsų. Visą laiką galvojau, kad, jeigu kas ką gali pasakyti, tai geriausiai tai padarytų adis. Be reikalo neišdrįsot.... Pasakysit, kai viskas bus gerai

Prieš pat šventes baigiau savo švitinimo seansus Tai man šios šventės dvigubos.

Adis, laikykitės. Kai man atidėjo ketvirtą chemiją, jaučiausi lyg žaislo negavęs vaikas. Jūs dar turit kelias dienas.

Visiems stiprybės - ir sergantiems, ir slaugantiems.

Na va, kaip mane pervertinate. Man rašyti viena, viešai kalbėti kita, bijojau, kad labai jaudinsiuos. Be to, manęs nematę gydymo metu tėveliai, sėkmingai bendraujame telefonu. Nenorėjau gasdinti, nelabai gražiai dabar atrodau, dar lašinė. Jie jautruoliai. Jei patys nematytų, kas nors perpasakotų, o ką pasakytų, tai nežinau...prisibijau ir žurnalistų, kaip perteiks mano mintis, ką paliks, kur pasuks. Jie daro šou. Kartais sudeda akcentus ne ten, kur norėtum. Net nežinojau kokios laidos žurnalistai bus, buvo pasakyta iš LNK. Aš būčiau kalbėjusi apie būtinybę turėti pozitronų emisijos tomografą, apie magnetinį krūtų rezonansą. Jie kainuoja milijonus. Bus perkama echoskopai ir mamografai, patys paprasčiausi diagnostikos prietaisai. Jei jais neįstengia aprūpinti valstybė vedančiųjų onkocentrų, kokia kalba gali būti apie brangius įrengimus. Reportažai buvo labai gražūs, šilti. Laidos rengėjams tikrai nuoširdus ačiū, kaip ir žmonėms parėmusiems šią gražią akciją.

Dėl ašarų. Mane taip veikia Eglės Mėlinauskienės nuortaukos. Nebe pirmą kartą. Jei netikėtai pasirodo prieš akis, tokia reakcija būna. Ne dėl to, ką matau, aš nepažįstu tų moterų, tiesiog kažkur many užkabina kažkokią stygą. Pats dramatiškiausias etapas mano gyvenime ta operacija. Atvažiavau spinuliuotis, netikėtai per dvi dienas, viskas keičiasi. Širdis spurda (pati pirma rimta operacija), žinai gelbsti tau gyvybę, dėl ateities niekas neaišku. Ką tik sakė, kad operuoti vėlu, dabar sako, taikyti antros chemijos negalim; per greit - neatlaikysi, bandom operuoti. Netenki dalies savęs, matyt ,ta dalis man labai svarbi. Po operacijos kelias dienas jaučiau „fantomą“, šiltą ir apvalią krūtį, lyg ji būtų. Tik tiek. Tampi apgenėta, kaip kokia eglutė.
Niekaip nenusiraminau, kol nesužinojau, kur padėjo tą mano krūtį. Kam dar iš Jūsų tai rūpėjo? Kiekvienas su savo keistumais.

Labas visoms,

gal galite parekomenduoti gera "matanti" specialista mamologa, echoskopuotoja Vilniuje? Ir kokiu budu pas ji (ja) kuo greiciau pakliuti? "Rozinio kaspino" temoje teko skaityti neigiama nuomone apie Saboni, nesinoretu padaryti klaidos del gydytojo..

P.s. aciu adis, tetai, kurios man labai padejo susitvarkyti su pirminiu soku, dave vertingu patarimu.

Adis , laikysiu kumštį, kad viskas gerai pavyktų, o taip turi būti.Juk tu savo rūpinimusi kitais ,esi reikalinga ne tik artimiesiems , bet ir daugeliui žmonių, nepažįstamųjų , su išgalvotais vardais , bet su tikrais likimais.Aš visada stebėjausi kur tu randi tiek informacijos, iš kur tokios žinios atsakyti į visų klausimus.
Adis mes tave mylim
Sėkmės tau ir dievo pagalbos.
Lauksit sugįžtančios.

Nežinau Gabija, ar teisingai supratot. Mano papasakotai istorijai du su puse metų. Tai buvo po pirmosios chemijos kurso. Dabar man antras. (Iš tiesų sunku susigaudyti). Už nugaros jau dvi operacijos, antra operacija ne tokia baisi. Krūtis liko. Ta pirmoji operacija, kai netekau krūties – mano baubas, kaip Jums vėmimai. Va, ima kartais ir ataidi atidunda tas baubas netikėtomis ašaromis, kurias iššaukia tokios nuotraukos, kaip rodytos vakar Gerumo dienoje. Mane pačią tos ašaros nustebina. Daugiau mažiau beveik kiekviena turim savo baubą. Kartais net nežinom. Ima ir prisistato: sapnais, ašaromis, neaiškiu nerimu.
Jūsų palinkėtos sėkmės labai reikia. Nepaisant temperatūrų, bandau žengti į penktą chemijos bloką. Geriu hormonus, rytoj išsamūs kraujo tyrimai, plaučių nuotrauka, jei viskas bus gerai, bus leidžiama ch.