.Meile,kuri mus su vyru aplanke,buvo nepaprasta
.Neeilinis susipazinimas,neeilinis kovojimas uz jausmus(vaikinas net plauke jachta,Atlanto vandenynu,kad pasiektu mane,nes as dirbau Amerikoje) ir galiausiai neeilinis musu vaisiuko atejimas.Jau praejo 1,5sav.kaip nesusergu menesinemis.Kartkartemis mausto pilvo apacia,bet juk taip visada man budavo pries menstruacijas.Kaip tik buvau apie metus gerusi kontraceptikus,o si menesiuka norejau padaryti pertrauka.Ka gi,vis nesusergu.Vyras(tuo metu dar buvo vaikinas)pasiulo pasidaryti testuka,taciau as kategoriskai atsisakau,nes mintyse jau kirba ideja,kad pasidarysiu jam nezinant ir pateiksiu,kaip siurpriza,jai ka
.Nusiperku testuka,''koks pigus'',pagalvoju,''maniau bus brangesnis''.Padarau ji kaip reikia ir vos ne pasisokinedama nusinesu i kambari.Nieko...nic nieko...''koks prastas testas''.Pasiimu dar atidziai perskaityti instrukcija...ogi negalima jo nesioti 
.Rytojaus diena pasidarau nauja...nekrutinu ne milimetro...''VIESPATIE!...TU PAS MANE PILVELYJE?!'' Apsikabinu pilvuka,kurio net nesimato,ir prapliumpa asareles...as laukiuosi.Greitai nuvaziuoju i parduotuve,nusiperku mazyte grazia dezute su kaspineliu,kelias baltas plunksnas,ir mazyte atvirute,ant kurios uzrasyta:''TU LAUKEI-AS ATEJAU''.Dezuteje pakloju lunksneles,ant ju,kaip maza kudikeli,padedu testuka su ryskiomis dviejomis linijytemis,uzrisu kaspineliu ir atviruteje parasau:''tetukai,as jau pas mamyte'' .Vyras grizta is darbo ir as jam iteikiu dovanele.Abu drebame,kaip rudeniniai medzio lapai,verkiame ir dziaugiames,kad mes jau turime MUSU MEILES VAISIUKA.Vakarop pasirodo lengvi tepliojimai.''O dangau!'',pamanau,turbut tas testas buvo neteisingas ir as pradedu sirgti menstruacijomis.Pasidaro geda pries vyra ir pries save,kad per anksti suteikiau tokiu vilciu.Pasipasakoju jam ,kas darosi,o jis man sako pasiskambinti savo ginekologei.Taip ir padarau.Isgirstu tai,ko nenoriu isgirsti:''gali buti pastojimas ne vietoje.Tektu daryti isvalyma.''Imu nervintis,kad taip vyksta.Vyras staiga imasi iniciatyvos:pasiskambina savo draugui,plastiniu operciju chirurgui,o jis pataria pas koki gydytoja kreiptis.Paskambina,jau vyras,tam gydytojui ir isgirsta ta pati,tik sis nuramina,kad gali buti ir viskas gerai.Susitariame ryt susitikti. Emiau apsikabinusi pilvuka verkti ir rekti,kad mano vaikiuko niekas neatims.Jau tada MYLEJAU ta maza perliuka pilvelyje.Jau tada norejau ji apsaugoti nuo viso pasaulio.Naktis buvo bemiege.Rytojaus ryta,isgirdau pacia nuostabiausia zinia:''Ruoskites tapti teveliais.Viskas tvarkoje'' 
.Nestumas mano buvo puikus
.Kaip akusere sakydavo:''kaip pagal atvirute''.Skaiciau literatura,daug domejausi,lankiau nestukiu paskaiteles ir ruosiausi gimdyti naturaliai,kad tik kudikeliui butu geriau.Sulaukusi pirmo judesiuko pilvukyje,is viso emiau skrajoti padebesiais.7 nestumo men.,akusere itare,kad kudikelis nezada apsiversti.Apziurejes profesorius pasake,kad arba dar apsivers,arba teks apsukti rankiniu budu,arba cezario pjuvis.Rankini apsukimo buda atmeciau is karto,nes jis man kazkoks keistas pasirode,o cerario nenorejau tikrai.Budavo atsiguliu vakarais ir verkiu.Toks jausmas aplankydavo,kad lyg as savo vaikiuko apginti nuo kazko negaliu.Vyras juokaudavo:''Leliukas tikrai protingesnis.Kam jam 2men.vaikscioti aukstyn galva,jai galima ta laika sutrumpinti''.Ir as prapliupdavau kvatoti .8men.pabaigoje suzinojau,kad leliukas apsiverte ir,kad tai berniukas.Gydytojo paklausiu,ar tikrai mato,kad tai berniukas,o jis man sako,kad jai jiss klysta,tai galesiu vaika atiduoti jam.Noretumete,pagalvoju 
.Taciau sau galveleje turejau nuostata-netiketi spejama lytimi tol,kol nepagimdysiu. 2004 02 22 d. 13:00val.gydytojas ideda zvakute,kuri skatina gimdos kaklelio atsidarinejima.Jokiu skausmingu saremiu nejuntu,todel niekaip nepaliaujame su vyru juokave.Iejusi i palata akusere stebisi is kur cia tokie gimdyviai linksmi?Paklausia,ko laukiames,o as sakau,kad sake jog bus berniukas,bet laukiu ir mergaites.Juokdamasi akusere papasakojo istorija,kaip viena moteris taip itikejo nustayta leliuko lytimi,kad gimus skirtingos lyties vaikiukui,negalejo jo priimti,kaip savojo.16:00 jau pradedu jausti lengvucius saremius.Gydytojas vis atejes tikrina kaklelio atsidarinejima(o siaube,koks tai skausmas! 
).Nuleidzia vandenis.Ir prasideda linksmumas.Saremiu skausmai uzeina tokie,kad nebezinau,kur detis.Vyro juokeliai pasidaro visai nebejuokingi,net ima erzinti.Kenciu ir atsimenu akuseres zodzius:''Su vis skausmingesniu saremiu,jusu kudikelis kas akimirka arciau jusu.Padekite jam pasiekti jus''.Tie zodziai man be galo grazus ir jausmingi,taciau dabar manes jie negelbsti.Nors kartodama juos sau,darausi stipresne skausmui.Gydytojas spaudzia nugaros taskus ir pajauciu,kaip tai padeda.Sugalvoju nueiti i WC.Einu susiemusi uz pilvuko...waw!!!kas cia tokia?!...sugriztu prie veidrodzio...atrodau,kaip baltas niekieno neuzpildytas,popieriaus lapas.Dar tokios saves isbalusios matyti neteko.Ir tokia kvaila mintis sauna i galva:''na gi,Ritulia,pasitempiame,juk tuoj tapsi mamyte,taip atrodyti negalima''(lyg ka pakeisti butu galima ).Cia pat suima stiprus saremis...''O ne,tiek jau to ta isvaizda,geriau greiciau pagimdyciau'',pagalvoju.Kuomet saremiai pasidaro dazni,skausmas regis tampa nebepakeliamas.O dar pasodina ant tokios kedes,kaip tualetas.Man ant jo labai negera!Taciau saremiui pasibaigus,esant minutei laisvo laiko,uzmiegu tiesiai ant tos kedes,nes neturiu jegu.Pamenu,kaip gulint ant lovos as nerekiau,bet dejavau:''ojetau,jetau...''Akusere buvo PUIKI!Girdziu,kaip ji klausia manes:''ar taip stipriai skauda?''.O mintyse galvoju:''tai ne,as cia taip sau pantomimas darau'' .Kai supratau,kad jau viskas,teks gimdyti(t.y.stumti vaikiuka),suvokiau,kad to dar nemoku.Emiau stumti ne i apacia,bet i zandus.Dar akimirka ir akusere pasivadina mano vyra, paziureti musu pirmuju garbaneliu.''Kodel as to nematau?''(keistai skamba dabar tas klausimas ).Per saremi pajutau,kaip gydytojas ikirpo.Po kito,pagaliau gero stumimo,23:40val.,isvydau stebukla.Stebukla,kurio niekaip dar negalejau suvokti.Mano mintys skraide kazkur toli,o tuo paciu ir cia pat.Jauciau tokia palaima,kurios nemoku nusakyti.Ta grozi nutrauke akuseres klausimas:''na,tai kur jusu berniukas?''.I mane zvelge praskestomis mazomis kojytemis,sauspaustais kumstukais,mergyte.Ji buvo nuostabi!!! Staiga suverke tokiu balseliu,kad niekados gyvenime to riksmo nesumaisyciau su jokiu kitu.Tai mano coliuke...mano dukryte.Vyras nukirpo virkstele. Pasigirdo artimuju suksniai vyro mobilajame telefone:''VALIOOOOO!!!!!MERGAITE!!!!!!''.As jau ja laikiau ant krutines.Man nebebuvo niekas svarbu.As tapau pati laimingiausia PASAULYJE!AS MAMYTE!Kaip tos mazos lupytes ieskojo kruties spenelio...kaip ji spyresi arciau manes...kaip ziurejo i tetuka,viena primerkta akyte...man tai is tiesu stebuklas buvo.As alpau is laimes savo sieloje.O tas skausmelis,kuri jauciau saremiu metu,nuskrido kazkur toli,kaip silkine juosta ir ikrito i tyra upe,kuri ja nusinese savo tekme.Man buvo taip silta ir gera.Jauciausi taip lyg kazkada nusales medis subrandino viena zieda ir saugojo ji nuo speigu,o paliestas silumos ir meiles,eme ir issprogo virsdamas graziausiu ziedu.Tas ziedelis-mano dukryte.Gydytojas susiuvo plysimuka ir mus abi nuveze i palata.Nuo tos akimirkos, mes,abi,pradejome mokintis naujai gyventi.Dabar mano dukrytei 3,9m.Ji tikra princese.Ir kas gali buti geriau uz siuos zodzius:"Mamyte,tu mano geriausia pasaulyje,kaip as tave myliu
.O tu jau laukiesi broliuko? ''
