Peikit, keikit jei tokios temos neradau per savo ašaras ir galvos skausmus.
Kartu esam jau daugiau nei 2 metai, gyvenam kartu, kuriam ateitį. Jis geras, rūpestingas, švelnus, mylintis vyras. Neseniai atrado seną puslapį chatroullete, susipažino su mergina iš rusijos, dabar susirašinėja vakarais. Žinoma aš viską matau visą jų pokalbį, tai kad jis jai meluoja beveik kas antrą žodį, rašo
aš nusivylęs gyvenimu, neturiu merginos, neturiu kas manim pasirūpins, ana juo tiki. Vien žodžiu flirtuoja abudu. Ana jo paklausė
ar jisai turi merginą, atsakė ne neturi.
Norėtų ją į pasimatymą pakviest. Nors neesmė kad juos skiria tūkstančiai kilometrų o jam galimybės pas ją nuvykt nėra. Jisai ją čiešina netgi retkarčiais prie manęs, o aš sėdžiu, tegu rašo, nieko jam nesakau, retkarčiais užmeta žvilgsnį į mane, mato kad susiraukus sėdžiu, pasako kokį švelnų žodelį, po to taigi prikolinu ko tu čia pyksti. Tipo aš tą patį darau kai jo nėra šalia. Nors tame faktas, kad nedarau, ištikima visom prasmėm.
Kartą jo paklausiau ar flirtavimas internetu tolygus išdavystei, atsakė ne. O gal aš vėl per daug imu į galvą kiekvieną smulkmeną, esu jautrus žmogus taipogi pavydus. Vaikystės draugas patarė atsakyti tuo pačiu, flirtuot su kitais. Nu bet aš ne toks žmogus, o gal tai dar pablogins dabartinę situaciją.
Žinau tik tai, kad jis mane myli ir nesiruošia išduoti, o jam tai tik laisvalaikio praleidimo būdas, o tas toks būdas mane žlugdo morališkai, dvasiškai. Atsiranda visokios mintys, kad aš jam per prasta, kad ieško meilužės ir t.t. Net nežinau ką daryti, kalbėti? kad vėl išgirsti atsakymą tą patį tu darai, kodėl aš negaliu? tu man neuždrausi su draugėm susirašinėti, kaip ir aš tau nedraudžiu. Ar tiesiog viską stengtis pamiršti, gyventi sau, tegu jis ten rašinėjas? Merginos maldauju padėkit
, sakydamas, kad yra vienišas ir neturi merginos. Ir dar susirašinėja, matant jum, tai gal vaikinas nori "švelniai išguiti " jus iš savo gyvenimo?