QUOTE(*Change* @ 2013 07 08, 16:36)
Tikrai vyrams ne tik sexo reikia,nezinau,is kur cia tokia nuomone,bet kiek turejau vyru,visi buvo jausmingi,visiems reikejo meiles,silumos,bendravimo,sexas tik aistros israiska,bet tikrai nepagrindas santykiu.Jei kalbate apie meiluziu santykius,tai net ir tada ne vien sexas reikalingas,zmones ir bendarauja be viso to.Daznai vyrai meiluzese iesko ir paguodos,moterisko silumos,supratimo.
o ar bandėte duoti TIK meilę, šilumą, bedravimą, dėmesį, bet BE sekso?

nesakau, kad jis kuilys per bobas lakstantis, bet jo pasaulėvaizdy seksas tai svarbiausias dalykas, jis visada akcentuojamas ir iškeliamas aukščiau visko, "aš juk vyras, aš privalau gauti seksą", "santuoka - tai garantuotas seksas", "seksas tai santykių pagrindas", "aš be sekso tai jau tikrai negyvensiu", "jei man neduodi, tik pabandyk duot kam nors kitam.." ir t.t. taip, galbūt, bet pasakymas "aš juk moteris, man reikia meilės" kažkodėl tokio argumentinio svorio neturi. vien nuo to spaudimo tas seksas nebemielas pasidarė..
beto dėl sekso ir mano tėvai išsiskyrė, labai myliu tėtį, bet mano išvada tokia, kad vaiko (t.y. mano) laimė buvo paaukota vardan savo (seksualinės) laimės. todėl man toks įspūdis ir likęs, kad vyrams svarbiausia tik tai. šiaip su vyrais bendraujant anksčiau to nejutau, visi mano buvę bernai ir simpatijos buvo labai padorūs, šilti, dvasingi, bet ištekėjau kažkodėl už ledo kalno. bais didelė meilė buvo, net matydama koks jis yra proto balso neklausiau.. jis teigia kad myli, bet aš to niekada nepajutau, tiesiog jis nemoka to parodyt (vaikystės traumos), jausmai jam = silpnumo požymis.
Papildyta:
QUOTE(pasikeitusi @ 2013 07 08, 16:54)
va va, tas ir yra sunkiausia, užčiuopti ribą tarp nekalto elgesio ir išdavystės, tarp asmeninio vidinio pasaulio ir dviejų žmonių santykių pasaulio...