kai atsinešėm mažiuką, tai pradžioj leidom viską daryt namie, nes dirbom

bet labai neilgai, nes pasiėmėm atostogas

vat tada ir pratinom ji prie tvarkos - vesdavo kai tik prireikdavo ar itardavom, kad gali prireikt

ir nakti keldavomes kelis kartus

o kai baigėsi atostogos, kažkaip savaime jis įprato, na, būdavo dar visokių netyčiukų, bet šiaip užtekdavo keturių kartų: ryte apie pusę septynių, per pietus dvyliktą, po darbo penktą ir prieš miegą

na, kartas dar ir naktį, tiesa, tekdavo keltis

kai šuo išaugo, vedavom tris kartus: ryte pusę septynių, per pietus dvyliktą ir vakare apie aštuntą

dabra gi (nors ir grįžtam pietų) pagal grafiką vedam tik du kartus - ryte ir vakare. Ir pabūna lauke jis tik kokia dešimt minučių (na, vakarais daugiau

). Žinom, kad mažai, bet... kompensuojam savaitgaliais...

O šuo pats prie mūsų prisitaikė ir žino, kada ėsti, žiūrėk yra maisto - neėda, o grįžti vakare namo, žino, kad išvesi - puola ėst

Supranta, kad ne visada šeimininkai tuo pačiu laiku vakare grįžta
P.S. Dabar laukiu į kailį nuo visų šunininkių už žiaurų elgesį su gyvūnais