Planinis cezaris

Asmeniskai man planini cezari skyre gydytoja del sedynines pirmeigos. Jei daktarai mato priezastis del kuriu pati moteris nepagimdys planuoja cezari! Kam siais civilizuotais laikais leisti moterei kankintis,ar kitaip rizikuorti jos sveikata bei gyvybe?! As jau nekalbu apie rizika vaikeliui
Jus tikriausia norejote pasakyti kodel nebandot gimdyti pacios?
Atsakau: man buvo pasakyta jei buciau stambesne galeciau bandyti gimdyti pati, kategoriskai pasakiau NE tokiais atvejais kai liecia mano ar vaiko sveikata jokios rizikos ir buti negali!
Ir dar, planinis cezaris nereiskia kad pati paciente to nori,yra daugybe medicininiu priezasciu

oje palinkeciau tik tiek kad tik nereiketu to cezario darytis ...bet jei kitaip neimano tai tik stiprybes jums

gretuxe, ką norėjau, to ir paklausiau, neišvertinėk mano klausimų. Man viskas įdomu.
Pavyzdžiui, pasakojimai apie paskutiniu metu įvykstančius kūdikių persivertimus į teisingas pozicijas irgi įdomu.

Zinoma yra tokiu atveju kai atejus gimdymo terminui kudikis apsivercia i teisinga padeti,arba jis apverciamas gydytoju pagalba. Mano atveju buvo atvirksciai likus savaitei iki gimdymo mano dukryte atkiso uzpakaliuka Siule pratimus daryti kad atsistatytu vaisiaus padetis,bet as ju net nebandziau daryti nes echoskopo metu pasake kad virkstele apsivijus kakliuka,as nerizikavau.

Apturėjau planinę operaciją prieš savaitę RK. Atvažiavau pasirinktą dieną iš pat ryto į ligoninę, ten akušerė sutvarkė visus popierius, liepė persirengti, vyrui atidaviau rūbus ir su visom tašėm paguldė į pooperacinę palatą (į tą pačią palatą mane atvežė iškart ir po operacijos). Iki operacijos dar buvo likę 4 val., tad vyrą išsiunčiau atgal darban, o mane tuo tarpu pradėjo ruošti operacijai.
Niekad nebuvau to girdėjusi, tad viską papasakosiu, kad tau būtų lengviau įsivaizduoti kas ir kaip
Visų pirma operacijos dieną turi nieko nevalgyt, atvažiuot tuštutėliu skrandžiu (valgyt buvo galima tik po dviejų parų, įskaitant operacijos dieną, tai aš jau iš bado galvojau numirsiu, gydytojo vis bulkutės prašiau )
Pirmiausiai dar priimamąjame akušerė paėmė kraujo iš venos, paklausė lialiaus toniukų, gydytojas apžiūrėjo ir paėmė pasėlį ir operaciją paskyrė maždaug po 4 val., kai jau bsu pasėlio rezultatai (svarbu žinoti ar nėra Streptokoko B, kad neužkrėstum lialiaus. Jei jį randa, tada tiesiog prieš operaciją suleistų antibiotikų. Pas mane jo nebuvo...).
Paskui atėjo sanitarė, nusivedė į wc, įstatė klizmą (buvo visai pakenčiama...įsivaizdavau šią procedūrą daug baisiau...), tada vos daėjau iki savo palatos ir vėl į wc
Tada atėjo akušerė (ar sesutė, nžn., nes ten labai daug skirtingo personalo, kurie griežtai pasisikirstę pareigas), įstatė kateterį į šlapimo pūslę (pats nemaloniausias man dalykas turbūt ir buvo būtent kateterio įstatymas prieš operaciją...). Į rankas įteikę maišelį, į kurį ir kaupėsi šlapimas... Tai su juo prabuvau kažkur 10 min. (per kurias ištisia buvo jausmas, kad tuoj apsivarysiu...net į wc bėgiojau, bet sesutės iš ten iškrapštė, nes aš niekaip negalėjau suprast, kad taigi į tą vamzdelį ir bėga sysiukas... )
Galiausiai atėjo anesteziologė, išsamiai papasakojo kaip bus atliekamas epidūris.
Tada atvarė sanitarė, davė apsirengti marškinėlius iki pusės ir liepė užsidėt chalatą.
Tai va, atėjus sutartam laikui, sanitarės mane pasiguldė ant lovos su ratukais, apdengė, ir išvežė į operacinę palatą.
Atvažiavus į operacinę, ten jau mūsų laukė visa gydytojų brigada. Perkėlė mane ant operacinio stalo, prijungė prie širdies aparato, į veną lašelinę įbedė. Visą operacijos laiką su manim kalbėjo anesteziologė, dėl ko esu labai laiminga, nes jis man psichologiškai labai padėjo, be to, pasakojo kas vyksta (nebuvau su ja susitarusi, tiesiog pasisekė pataikyt ant faino žmogaus). Tada atsukau nugarą, liepė nejudėt ir tik išriest nugarą susilenkus. Įbedė ukolą, pasklido šilumą nuo juosmens žemyn (pati anesteziologė viską aiškino), greitai užėmiau horizontalią padėtį ir anesteziologė liepė gydytojams pradėt.
Man vaizdą priešais uždengė su širma, tad mačiau tik savo gydytojo akis.
Nuo juosmens ničnieko nejutau. vis bandydavau pajudinti kojas, kad būčiau tikra, kad padaryta spinalinė nejautra tikrai veikia (labai bijojau, kad ji staiga nepraeitų vidury operacijos, nes forume buvau tokių baisybių prisiskaičiusiu...). gydytojai sau diskutavo apie kupranugarius ir man tuo metu pjovė pilvą. Beje, šiaip tai ničnieko nejutau, tik kažkokį buką jausmą, kai pakėlė pilvą, kai paskui siuvo, kai gal placentą atkabino...bet jokio skausmo. Aessteziologė informavo, kai jau leliuką ištraukė, ir po minutės išgirdau žavingiausią verksmą pasaulyje...Iškart apsiblioviau krokodilo ašarom...Dar po kelių minučių man parodė leliuką, jau visą nupraustą, gražutį
Tada leliuką išvežę į naujagimių skyrių, o gydytojai mane užsiuvo ir viskas baigėsi. Parvežė į pooperacinę palatą, kur manęs jau laukė MB. Jis pats nuėjo į naujagimių skyrių ir iškart amn atnešė leliuką.
Tai va tokia mūsų istorija.
Aš asmeniškai esu be galo laiminga, kad buvo cezaris, viskas pavyko nuostabiai, leliukas sveikutis (tfu tfu ftu).
Po operacijos, praėjus 24 val., jau liepė stotis, bet tas buvo labai skausminga. Iškart po operacijos, kas 8 val. buvo leidžiami nuskausminami. Padaryta operacijso metu nejautra išgaravo praėjus 2 val. po operacijos.
Beje, pirmą kartą stojantis iš lovos, tą reikia daryt be galo lėtai, nes siaubingai skaudės galvą. Nuo šio skausmo gelbėja tik lašelinės (reik paprašyt akušerės, jei pati nepaisūlys), plisu reik gerti po 3 ltr vandens per parą, kad išvalytum organizmą nuo nejautros, tikrai labai padėjo.
Praėjus parai aš jau pati nuėjau į wc. Nuskausminamus vartojau 4 dienas (leidžiamas Ketanovas ir Paracetamolio žvakutės, kuriuos man išrašė gydytojas. Nusiųsi vyrą nupirkt ).
Tai tiek.
Linkiu sėkmės gimdant ir nebijo, viskas bus gerai

Dekui labai tau, Llauritta, uz toki detalu pasakojima

Sveikateles jums

As niekaip dar neapsisprendziu ka daryti ar gimdyti paciai ar cezari , su cezariu turbut ilgiau atsistatyti ir sportuot negali nes visgi pilvas susiutas, exch zodziu dar yra laiko, mastysiu ir lauksiu patarimu

Natūraliai negimdžiau, tad negaliu palyginti, bet po cezario aš jaučiaus kaip negimdžiusi praėjus 3 savaitėms, t.y. jau lovoje galėjau vartytis bet kokiomis pozomis ar ant visų šonų O laisvai vaikščiojau jau po 5 dienų, t.y. kai visiškai nebeskaudėjo. Sportuot gydytojai leido praėjus 2 mėnesiams. Pilvo siūlė užgijo jau pilnai, siuvo su tirpstančiais siūlais, tai nieko ištraukinėt nereikėjo, siūlė vos matosi. Aš jau dabar norėčiau sportuot, nes jaučiuos kaip ridikas, bet paklausysiu gydytojų patarimų ir dar mėnesį pakentėsiu Dra neleido į vonią lyst 2 mėn., tik į dušą, bet aš iškart po ligoninės grįžusi po 5 d. įlindau, nes nu negaliu aš be mirkimo vonioj
Papildyta:


ačiū Ir Tau sėkmės!

patarkit mamytes
as jau nuo pat pradzios galvoju apie cezari. ka reiktu svarbaus zinoti? kada vaziuoti jam? kur geriausia? kaip pasiruosti? ir.t.t labai aciu uz issamius atsakymus

Aš tai kažkaip abejoju, kad jei nesitarus važiuosi, ir priimamajam pasakysi,kad nori cezario, be priežasties, kad tua puls jo daryti.Nebent tavo gydytoja, pas kurią tu lankaisi, bus į nėščiosios kortelę įrašius, kad cezaris

Medicininiai ir tik medicininiai. Ir paprastai jis skiriamas, o ne pasirenkamas.

As irgi apturejau cezari, del sedmenines pirmeigos...Maciau, cia kazkuri pasisake, dal kudikio apvertimo...Na, cia nevienareiksmis dalykas, reikia pasverti rizika. Jei maniske butu verte, butu pasismaugusi, nes virkstele buvo trumpa ir apsisukus aplink kakliuka, o per echo to nebuvo matyti....Taip kad kiekvienai rinktis. As asmeniskai manau, kad tam tikrais atvejais cezaris nera blogis
O del eigos, tai mergaites viska labai teisingai aprase. man asmeniskai nemaloniausi dalykai buvo - kateterio ivedimas, tas jausmas, kai traukia leliuka ir drebulys po operacijos. O siaip puikiai jauciausi, jau ta pati vakara vaiksciojau, nuskausminamuju beveik nereikejo, svoris nukrito greitai