QUOTE(mylimuke @ 2009 07 27, 16:07)
Jeigu lauksit, kol praeis toks "laikotarpis", tai baisu ir pagalvoti, kuo gali baigtis

Vaikas auga ir nebėra jau tik mažas mielas gumulėlis, kurį radai ten, kur palikai. Natūralu, kad nori vis daugiau, vis daugiau reikalauja ir dažniau bando tėvų ribas. Tiesiog nereiktų leistis šokdinamiems vaiko, toliau laikytis nustatytų taisyklių (jeigu jos yra). Ir kuo mažiau kreipti dėmesio, ką pasakys aplinkiniai. Vaiko zyzimas, rėkimas, spardymasis- natūrali augimo dalis.
Ir baikit su tom krizėm... Kiekvieną vaiko dieną galima pavadinti krize, bet nuo to niekam ne lengviau
Galit bandyti atsekti kokius nors svarbesnius pokyčius vaiko ar jūsų gyvenime, kas galėjo turėt įtakos- darželis, nauja gyvenamoji vieta, nauji asmenys aplink, mamos grįžimas į darbą, dar kažkokie stresai...
Pastebėjau, kad pas mus taip būna dažniausiai tada, kai skiriu dukrai mažiau dėmesio (mokslai, sesijos ir pan.). Tik tas skiriamas dėmesys neturėtų būti parduotuvės, žaislai, saldainiai. Pakanka išvykų kartu, bendrų ilgesnių pasivaikščiojimų, paprasčiausio dėmesio, tai ir vaikas geras pasidaro, ir susišnekėti galima. Tik svarbu ir pačiai mamai gerai jaustis.
Na iš dalies sutinku, bet ne visai. Taisyklės svarbu ir beabejo jų ir toliau laikomasi, bet deja krizė ir yra krizė ir niekur nepabėgsi

Kažkokie įvykiai ją tik paaštrina, bet bent jau mano patirtis su vyresniaja paprasta: tiesiog vieną dieną prasidėjo ir po pusmečio tiesiog ėmė ir išnyko

(vat būtent, kad tą laikotarpį kantriai ir tvirtai teko pralaukti ir vaikas vėl virto ramiu angelėliu). O kad kiekviena vaiko diena krizė, tai nieko panašaus. Iki šiol mano mažoji buvo tiesiog angelas, pati užmigdavo atskiram kambary, pati tvarkydavo žaisliukus kaip jau jai ten išeina ir visada dėl visko būdavo galima diplomatiškai susitarti. Tai vat kai augini tokį vaiką ramiaką kuris nekiša nagų kur negalima, moka pažaisti pats vienas, niekada nelipa į balas ir t.t. ir pan. tai toks staigus virsmas ir kardinalus elgesio pasikeitimas labai žiauriai jaučiasi. Na o kieno vaikai nuo mažumės būna judresni, labiau pasiutę, tai ir tas krizės laikotarpis ne taip jaučiasi, vaikai kaip siuto taip ir siunta
Na o tas įvairių amžių krizes tai ne mes, o vaikų psichologai sugalvojo