Namo dydis

kaban, labai teisingas požiūris, bet sutinkate, kad vis tik šeimos nariai koreaguoja poreikius ir vieną dieną supranti, kad tie poreikiai nėra iš dyko buvimo Todėl čia minėtas pasiūlymas "reikia įtilpti žūt būt į tiek" yra labai asmeniškas ir ne visiems įgyvendinamas. Kas iš to, kad įtilpsi, o gyvenimas realiai bus nekonfortabilus ir badys nervines ląsteles "na kodėl taip, o reikėjo taip".

Bet ir statytis šiandien (kol maži vaikai) su tuo tikslu, kad laukti kada jie išsivažinės, nėra teisinga. Pasikeis poreikiai, galima keisti būstą. Niekas nelaiko pririšęs. Be to avansu projektuoti gali būti klaidinga, nes niekada negali žinoti, kiek laiko vaikams reikės tėvų lizdo, ir kiek jų bus.

EVOY, ne visų santaupos "iki senatvės", bet bankai sukelia pavojų gerokai apsiryti, ką rodo šiandieniniai rezultatai. Žmonės ne visuomet gali pamatuoti lūkesčius ir optimizmą, todėl gali neperšokti griovio su "op". Todėl faktinis žinojimas kiek gali ir darbas su turimais resursais, priverčia suktis pagal esamą situaciją. Žinai kiek paveši ir kas tavęs nepaskandins
Vieta mums svarbi, kaip ir kaimynystė. Todėl vertinant šiandieninę ir būsimą rinką, yra iš ko rinktis. Ne taip kaip anksčiau, rinkosi geriausią iš blogiausių, nes "vistiek brangs". Arba pirko bile kur, kad tik būtų rankose. Kolkas su pirkiniais neprašovėm, tikimės išlikt taikliais ir ateityje.

Ziurekit-jus kelintam savo poste vis pabreziat,kaip puikiai suplanuojat ir paprognozuojat kokias tai perspektyvas.. Kodel manot,kad zmones,statydamiesi ar projektuodamiesi namus,pasiskaiciuoja ir paprognozuoja ne taip teisingai ir sekmingai kaip jus - kad ir tai,ar namo islaikymo kastai dides ar mazes su laiku,ar suauge vaikai nores gyvent kartu ar atskirai,ar vaiku turesi penkis ar tris, pensija gausi didziule ar grasius, ar eisi vaisiu pirkt i prekybcentri,ar i savo soda, ar eisi jaunyn, ir lakstysi susiprojektuotais geleziniais laipteliais kaip gazele,ar visgi sensi,ir daraisi patogesnius laiptus? Nera protinga ziuret tik i siandiena-ypac statantis nama.
O su busto keitimu-matot,namas-tai ner vien pagal projekta sumestu plytu kruva. Paprastai tai yra vieta ir su kaimynais,ir su sutvrkyta aplinka,ir su sodu galbut-o ta taip greit pasidaryt reikia ne metu ir ne penkiu-tad ir su tais keitimais-juk keisi ne "nama",o "namus". Ne taip lengvai ir ne taip greit sie dalykai daromi.

Šiaip tai, tai ką norėjau- šia tema jau išsakiau. Paskutiniam poste daug nevarginsiu litanijomis su argumentacija- tik patikslinsiu kelis punktus. Priminsiu, kad tai tik mano asmeninė nuomonė, ir visai nesitaikau į Nostradamo laurus.

Jei žmogus planuoja "400/500 m2"- tai jo reikalas. Kadangi perspektyvas matau tik 70/130 m2 gyvenamo ploto namams, tie likę keli % "400/500 m2"- paprasčiausiai mane mažai domina. Būtų ir visiškai dzin, jei minėdami mažesnes kvadratūras, oponentai išvengtų terminų "ubagas" ar pan. Galiu "400/500 m2" fanus užtikrinti: šiandien nėra sudėtinga įrengti 100 m2 gyvenamo ploto namą taip, kad "400/500 m2" "kaimynas" atrodys tik "бедным родственником". Visais kriterijais.

Turiu paruošęs "alternatyvų erdvėms" komforto variantą- bet pasilaikysiu jį iki naujosios svetainės įkėlimo (nesinori kolegų "maitinti" idėjomis). Užteks paprasto klausymo: kiek žmonių įsigijo panašų (japonams jau senstelėjusį) klozeto dangtį? Jei peržvelgti vien japonų "pasiekimus" klozeto tobulinimo (kosminių technologijų taikymo) srityje- nustebsite kiek dar "neartų dirvonų" komforto klausymu. Gal būt mūsuose "bendrauti" su klozetu ir nėra gero tono ženklas, bet jei šis praneša, kad jums vertėtų skubiai apsilankyti pas gydytoją, nes "pateiktas turinys" kelia klausymų- kodėl gi "nepabendrauti"? Ir neverta pamiršti: paminėtas klozetas- tik "smulkus" "alternatyvios" komforto sąvokos vienas iš elementų. Vis tik- kiekvienas laisvas rinktis, kaip jis tą komfortą supranta. Tik kažkodėl tai kankina abejonė, kad ne visi apie panašias "alternatyvas erdvėms" iš viso yra girdėję...

Kiekvienas turėtume dirbti savo darbą, ir su statybomis nesusiję žmonės visiškai neprivalo žinoti visų niuansų. O kad žmonės apie panašias alternatyvas nėra nieko girdėję- kalti tik architektai. Jei gydytojas, norėdamas išlaikyti savo kvalifikaciją, privalo kasdien skirti laiko savišvietai- kodėl išimtimi turėtų būti architektai? Šiandien jie užsiėmę "neginčijamo autoriteto besistatančiam pozicijas", nors kai tenka su jais pabendrauti betarpiškai- dieve-dieve... Nesu genijumi ir aš . Ir nėra NĖ VIENO ŽMOGAUS, kuris viską žinotų apie viską- netgi tokioje siaurai specializuotoje srityje, kaip individualaus namo statyba. Vienam žmogui neįmanoma aprėpti kasdien kintantį "pilną informacijos paketą"- t.y.: nepavyks pasiūlyti besistatančiam 100 % "idealų" variantą. Tai gali tik komandos iš įvairių sričių specialistų. Šiandienai tokių komandų paprasčiausiai nėra (nors besiskelbiančių, kad "be problemų"- pakanka). Iki jos susiburs, vargu ar besistatantys įstengs bent jau tiksliai suformuluoti- ko gi jis iš tikro nori...

Nėra viskas taip blogai, kaip čia paminėta. Pabandysiu paprastai ir sutrumpintai kompensuoti nesugebėjimą aiškiai dėstyti minčių- egzistuoja kiek aukštesnės kartelės ir būsto kokybei, ir komfortui. Tik "komplekte pridedama" problemėlė: finansiškai patraukliomis jos taps tik tuomet, kai statybų sektoriuje dirbantys profesionalai galutinai išsigydys nuo statybų bumo metu gautos didybės manijos, ir pradės dirbti taip, kaip jie potencialiai visiškai pajėgūs- pradės "mylėti ir gerbti" klientą. Sėkmės visiems planuojantiems nuosavo būsto statybas.

Nemanau, kad visi nemoka prognozuoti ir planuoti, bet kad yra tokių būstų, kurie metų metais neparduodami, nes yra nevykę - faktas. Ir nieko čia naujo. Kodėl yra tokių būstų, kurie net krizės metu vis dar parduodami ir neužsilaiko? Nes jie yra geri. Ne vien tik prestižiniai, o geri patys savo esamu turiniu ir viskuo kas susiję.

Kalbant apie projekto planavimą esat neteisi iš esmės, nes kol vaikai gyvena kartu su tėvais, jiems reikia kur gyventi, reikia papildomų kambarių, wc ir t.t. Ploto poreikiai didesni, ir tai logiška. Bet jei vaikų nėra arba tik vienas, plotas būsto kitoks, ypač jei atsižvelgiama į pajamas, santaupas.

Bet statyti ar keltis į tokį būstą su intencija, kad vaikai kažkada po n metu išlakstys, tai spaustis jau šiandien, ribotis gan keista. Tai gi šiandien reikia gyventi, o ne laukti pensijos. Bus senatvė, bus matyt. Gal iš viso Lietuvoje negyvensim, o rinksimės palankesnį klimatą. Kas ten žino. Dabar gi laisvė rinktis.

Ačiū, kad priminėte kelis punktus- dabar jau tikrai-tikrai-tikrai paskutinis postas šia tema .

Jei pasinaudoti bankų statistika, šiandien pagrindiniu sėkmingo pardavimo kriterijumi vis tik stovi kaina. Visa kita- maksimum "back'as"...

Gal būt, mažesnius vaikus turinčios šeimos, kiek kitaip formuluoja vaiko poreikius (kiek primiršo savo vaikystę)- todėl tik vienas pavyzdys "iš praktikos". Retkarčiais būna šventė- suvažiuoja visi trys vaikai. Pastaruoju metu juos pastoviai matau prie vieno užsiėmimo: susėdę vienas priešais kitą su kompais ant kelių, susijungę per internetą- kariauja vienas su kitu kažkokiuose tai žaidimuose, keičiasi failais, susirašinėja vienas su kitu (per metrą vienas nuo kito- ) ir t.t. Nematavau tiksliai, bet tokioje pozicijoje trise jie užima maksimum 6 m2, naudoja 3 rozetes ir vieną šviestuvą. Jei gerai suprantu- kitas pasaulis jiems tuo metu visiškai neįdomus. Mano vaikai- jau kaip ir "senoji" karta (kartą per mėn. dar pasižiūri TV). Jų vaikams- pasaulis greičiausiai bus dar arčiau Matricos varianto. Spėju, kad šiems bus tūkstantį kartų svarbiau ne jo kambario m2, o procesoriaus dažnis, interneto greitis ir t.t.

Greičiausiai neaiškiai dėstau mintis . Mažesnė kvadratūra- ne būtinai reiškia vien tik "spaustis". Gal būt tai bus tik optimalesnis išplanavimas, modernesnė įranga, ar poreikis grįžus po darbo elementariai ilsėtis, o ne pulti "aptarnauti" namo...

Pas mus pirmas aukstas (be tecniniu patalpu) praktishkai viena dydele erdve.. Kai mazam butuke proektuoji - tai norsisi erviu.. atvaziave draugai - sako nesamone.. prejo 3 metai.. atvaziavo tie pays draugai.. ir dabar kaip pradeda 6 vaikai lakstyti- sako, aishq kam reikia tos erves dabar.. stovi batutas 2,5m diametro.. kilimas 4*5 m.. geliu milijonas, zmona megeja.. del tos erdves labiausiai patenkinti, daug oro, daug sviesos.. galima aishq buvo visiems tilpti i 2gumai mazesne - bet koks cia butu malonumas.. todel isvada - kiekvienas turi savo protu vadovauti, savo poreikiais, ir visus patarimus prafiltruoti pro toki savo filtra..

EVOY, tikiuosi nedingsit visam

Lauksiu jusu pasiulymu ir alternatyvos.

Čia buvo pasišaipyta iš "SPA" poreikių, kam tas kažkam biliardas, baseinas ar sporto salė namuose, juk yra n poilsio/sporto vietų, su viskuo ir t.t. Aš irgi sakau, kad daug ko nereikia, jei nereikia, bet yra kas nemaišo. Pvz. garinė pirtis. Įjungei ir po keliasdešimt min. ar pan. jau gali pirtintis. Nei kažkur važiuoti, nei ieškoti, nei lįsti iš namų. Patogu? Patogu. Dviratį paminti ar kokį kitą pratimą padaryti nepakenks. Kiti dalykai individualu, kaip pats gyvenimas.
Bet dėl tų bendrų erdvių, tai vėl gi. Kažkam reikia matyti visus kartu ir nepavargsta visą parą, bet kažkam reikia ir poilsio, ramybės zonų, tiesiog galimybės pabūti vienam. Ypač kai susirenka draugai (tėvų ar vaikų). Tas chaosas ne visuomet ištveriamas.
Kad užima tuos 6 ar 7 metrus tikrai sutinku, bet poreikiai skirtingi sulig kiekvienais metais, lytis skirtinga, miegot kažkur reikia, turėti savo nors ir nedidelę zoną - reikia. Jei gali suteikti daugiau nei dviaukštę lovą 10 kv.m kambarėlyje, tai ar gi ne šaunu? Pasižiūri į draugus, kur vaikai skirtingo amžiaus, kas studijuoja, kas dar mokyklą lanko, vis dar su tėvais "trinasi", ne visi skuba kuo greičiau palikti namus. Vis tik ilgas tas laikotarpis, kur vaikai priklausomi nuo tėvų. Jei namai patogūs, tai nėra tos motyvacijos išlėkti.

anyta

o subjektyvia sioje temoje pamacius zagtelejau, nejau pradedate galvoti apie toki "blogi" (lyginant su butu) - nama??????

o sioje diskusijoje as visiskai pritariu Evoy, geriau nedidelis protingas namas, negu palociai. kas liecia vaikus, dabar ju nera, tai man planuoti dar du tris vaiku kambaruis, tam atvejui jeigu kazkada tiek vaiku turesiu tai ...... ar kad draugai su vaikais atvaziuos nu irgi ne svarbiausias dalykas man atrodo....

del tevu vaiku kartu gyvenimo..... na su savo teveliais gyvenau iki 25, dvieju kambariu bute, paskutiniuosius trejus metus gyvenau ten nes man su jais gerai (bet gerai tik tada kai turiu omeny kad vyksta mano pacios namo statybos reikalai, o ne perspektyva visa gyvenima su tevais nugyventi).

griztant prie namo dydzio, pasistatem 100 kvadratu nama, ir man cia manau truksta kokiu 45 kvadratu.
turiu 34kvadratu svetaine, 8 virtuve ir toki pat tambura-sandeliuka, 12 kvadratu vonia,
6 kvadratu drabuzine, 12 kvadratu darbo kambari, kazkur 13 kvadratu miegamaji ir laiptine apie 5 kvadratai, tai va ko man truksta:
garaziuko vienam auto, antro san mazgo, kad ir mazucio su dusiuku ir wc, kad i ji butu galima patekti is garazo (anyta - rodos jus taip isirenge.... oi kaip pasvajoju kai suni purvina is lauko parsivedu....), sandelio patalpos, ir dar vieno kambario tam atvejui jeigu kada vaika uzgyvensime.

pagal dabartini savo gyvenimo buda sunkiai isivaizduoju ka reiktu daryti dar 350 kvadratiniu metru ploto
nu dar 50 kvadratu jei jau netureciau kur babkiu protingiau investuoti panaudociau - pasidaryciau didesne virtuve, gal dar svetaine padidinciau. o daugiau net nzn

Tema jau tuoj tuoj bus uzdaryta.Jos eme(kaip man atrodo)buvo DISKUSIJA.O ji virto vos ne arsiu savo nuomones primetimu.Kiekvienas gine savo nuomone(kartais net neetiskai).Mes jau pasistate namus,turime tuos m2,dziaugiames jais.Na ir puiku.O tobulumui ribu nera-kai statysimes kitus namus,darysime kitaip(skaitysime sita tema is naujo ir ivertinsime visu patirti).

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.