QUOTE(Karbyne @ 2005 03 18, 18:00)
O mane lupdavo
ir pasakydavo, kad dar gausiu jei teciui pasiskusiu
Todel as uzaugau nedrasi, kompleksuota ir bijanti zmoniu asmenybe
Dabar sedziu uzsidarius tarp keturiu sienu ir su pasauliu bendrauju tik internetu.
ir kuriu scenarijus kaip suzlugdyti ziauru pasauli. Idomiausia, kad pati tu lupimu nelabai ir pamenu (mama papasakojo), bet kaip pasakytu psichologai, cia matyt jau samone (ar pasamone) blokuoja nemalonius atsiminimus.
nelabai supratau ar cia Karbuyne rimtai rasei ar ne- bet labai panasiai aprasei i mano auklejima.
Mano ir musdavo su dirzu ir ranka, esu net su sokdyne per nuoga sikna gavusi

melyna buvau net i mokykla nejau. Siaip maz budama as buvau gana nervingas vaikas, pasitaikydavo, kad susinervinusi pakrisdavau ant zemes ir pradedavau spardytis ir verkti, taciau mane musdavo smarkiai ir tai atrode visiems normalu. Taciau visa tai taip yra isireze man i atminti, kad pamirsti negaliu,as nuolat apie tai uzsimenu savo tevams. Jie teisinasi, kad buvo jauni ir nervai ju nelaikydavo kai as verkdavau. O siaip manau gaudavau i kaili, nes buvau ir tebesu lab stipraus charakterio, jiems nepatikdavo, kad as ju neklausau ir drozdavo...o brolis baislys- tik pasakydavo kad gaus dirzo, i asaras ir vaikas nieko negaudavo...
Rezultatas- barnia, nesutarmai su tevais, as ju negerbiu, mtleti gal ir myliu, bet tik todel, kad reikia....