Sutinku su Norge, lupti ir pliaukštelti yra skirtingi dalykai.. Plius, kaip ir cikadelė bei Norge galvoju, ka dažnai gaunama nepelnytai, o dėl to, kad tuo momentu kažkuriam tėvų (mano atveju mamai) truko "plionke" ir reikėjo kažkur išlieti įsiutį

Tada tik netyčia sudaužyk lėkštute ar pasakyk nelabai norinti kažką daryti (pvz. valgyti, aš taip pat buvau nvalgiukė) ir teks atkentėti už visus ta dieną mamai nutikusius nemalonumus ar jos nuovargį.. Tai išties yra labai žema, ir jokiu būdu taip neįskiepysi autoriteto ir pagarbos sau..
O mano tėvas savo pavyzdžiu parodė, kad ir labiausiai prisidirbus galima puikiausiai auklėti ne fizinėmis bausmėmis.. Jau rašiau, kad jis man niekad nėra net sudaves ir aš jį labai myliu ir gerbiu.. Vienas iš pavyzdžių iš jo auklėjimo: tai buvo trečioj klasėj, pas mus mokėsi mergaitė, kurios daug kas nemėgo, nes buvo "pamaiva" (tėvas "plaukavo į jūrą", tai ji turėjo visko tais laikais), vieną dieną nusprenėm paerzint ją ir paslėpti jos kuprine, aš buvau pakankamai kvaila atlikti tą darbelį - nunešiau ją į kito aukšto tualetą ir nesulaukusi atomazgos išėjau namo.. Kitą dieną ateinu į mokyklą, o prie klasės jau stovi tos mergaitės mama ir pusė tų mano "sąmokslininkių" aplink ją ir spokso į mane piktai... Pasirodo, nė viena taip ir nepasakė tai mergaitei, kur jos kuprinė paslėpta (nors visos žinojo) ir toji žiemą išėjo namo be kepurės ir šaliko (nes tie dalykėliai buvo kuprinėje, dar gerai, kad ji nesusirgo).. Tai buvo pranešta mano tėveliui ir jau galvojau, kad šįkart tai tikrai gausiu ir nuo jo, nes taip dar nebuvau prisidirbusi (kad kitam žmogui, nors ir netiesiogiai, pakenkčiau).. Tėtis grįžo namo su ta kuprine (valytoja raod ir atidavė direktoriaus pavaduotojai) ir liepė apsirengti.. Įdavė kuprine ir išėjom į tos mergaitės mamos darboviete, eiti reikėjo kokius 2-3 km per sniegus, o kuprinė tai suuunkiii (visi žinom, kad tais laikais tįsdavom su savim po penkias knygas).. Tai buvo viena dalis bausmės, tačiau laukė dar baisesnė.. Toji moteris dirbo choreografe ir tuo metu vedė repeticiją - taigi, aš, prieš visus ten buvusius žmones, turėjau atiduoti tą kuprine jai ir garsiai jos atsiprašyti.. Atsiprašyti, nusižeminti prieš žmogų, kurio aš nemėgau

Šitos pamokos aš nepamiršau niekad, po to aš pradėjau galvoti dukart prieš ką nors norėdama iškrėsti.. Taigi, tikrai yra kitokių būdų, be lupimo, auklėti savo vaikus ir jie būna žyyymiai efektyvesni
Oi kaip sunkiai rašiau, nes klaviatūroj neveikia kai kurios raidės (reikėjo jas kopijuoti), tačiau buvo verta, jei kas nors pasimokė iš mano patirties