Įkraunama...
Įkraunama...

Ar reikia "lupti" vaiką?

Cia galbut visa problema ir yra, kad esame gave lupt ir pelnytai ir nepelnytai.
1. Esu gavusi ir pelnytai- nes parkrisdavau ant zemes ir pradedavau bliauti, spardytis. Taciau tevai taip sakant kantrybes neturejo, uzuot bent zodziu paaukleje, paaiskine, kad blogai darau, kad esu didele mergaite ir t.t visu pirma lupdavo, paskui jau zodziai auklejo. O manau, kad reik daryti atvirksciai.
2. Taciau patys skaudziausi musimai- su sokdyne (kas ypac skaudziai) ir su slapiu skuduru) buvo uz nieka, tada as tikrai nebuvau kalta, atvirksciai as net vykdziau tevu nurodymus, deja, jie savo zodzius greitai pamirsta...

Paradoksas- brolis musti negavo, visada jiems atrode vaikas geras, nevertas dirzo, jau toks aukselis, kad ciucia liulia- o daba truuteli sunkeliais pasuko.... Is dalies man juokas ima is tevu.... va ir lepunelis...

Dat noriu pridurti, kad tevu nemyliu labai smarkiai ne tik del musimo, bet ir todel, kad jie manes nemylejo...nemylejo, tad ir muse blink.gif
Atsakyti
Lupti ir suduoti, skirtingo savokos, nors bjaurios abi.

Suduoti vaikui nesusivaldzius - tai savo silpnumo ir nevykeliskumo pripazinimas. Jei nesugebi vaikui buti autoritetu niekaip kitaip, tik sudavus - tai nesi verta ir sudilusio skatiko. Tuo momentu, tai tikrai. Impulsyvus poelgis, skaudinantis vaika ir zeminantis mama. Be to, dar akivaizdus parodymas, kad mamai neprosal pagerti valerijonu. Kibirais. Vienas pateisinimas mamai- kartais tikrai labai sunku, kartais tikrai pavaziuoja stogas, savaitem besitesiantys nemiegojimai naktimis, duztantys indai, isdrabstytas maistas, dar kazkas, o dar vaikas neklauso. Suprantu tokia mama, bet reikia kazkaip dirbti su savim, organizuotis sau poilsi, kad tai napasikartotu.

Apie lupima net nekalbu- tureti namuose kazkokias priemones (virvutes, rykstes, dirzus), jomis gasdinti vaika, lupti ji- idiotizmas kazkoks. Nejau tokiu glusiu siais laikais dar esama?
Atsakyti
Beje, man jau pats grasinimas: "Gausi lupti" ar "Gausi diržo" skamba kaip pripažinimas, jog nebeturėdamas autoriteto bandai jėga (ar prievarta) jį gauti.
Atsakyti
QUOTE(Laisvė @ 2005 03 20, 12:43)
Beje, man jau pats grasinimas: "Gausi lupti" ar "Gausi diržo" skamba kaip pripažinimas, jog nebeturėdamas autoriteto bandai jėga (ar prievarta) jį gauti.


Pritariu. Net jei tai sakoma tik gasdinimui, realiai niekad vaiko ir nelupant.
Atsakyti
QUOTE(norge @ 2005 03 20, 12:37)
Apie lupima net nekalbu- tureti namuose kazkokias priemones (virvutes, rykstes, dirzus), jomis gasdinti vaika, lupti ji- idiotizmas kazkoks. Nejau tokiu glusiu siais laikais dar esama?


na man jau 23.5 tai cia jau kaip ir ne siais laikais vyko smile.gif
o siaip tai bent jau mano mama super nervinga- netgi labai...o valerijonai ir taip daznai budavo geriami ax.gif
Atsakyti
Žinok, Cikadele, jog ir XXI amžiuje dar randasi tėvų, bandančių savo "svorį" šeimoje palaikyti kabelio ar šlangos būdu, mat vaikai jau perkopę 10 metų jubiliejų.
Atsakyti
Sutinku su Norge, lupti ir pliaukštelti yra skirtingi dalykai.. Plius, kaip ir cikadelė bei Norge galvoju, ka dažnai gaunama nepelnytai, o dėl to, kad tuo momentu kažkuriam tėvų (mano atveju mamai) truko "plionke" ir reikėjo kažkur išlieti įsiutį blink.gif Tada tik netyčia sudaužyk lėkštute ar pasakyk nelabai norinti kažką daryti (pvz. valgyti, aš taip pat buvau nvalgiukė) ir teks atkentėti už visus ta dieną mamai nutikusius nemalonumus ar jos nuovargį.. Tai išties yra labai žema, ir jokiu būdu taip neįskiepysi autoriteto ir pagarbos sau..
O mano tėvas savo pavyzdžiu parodė, kad ir labiausiai prisidirbus galima puikiausiai auklėti ne fizinėmis bausmėmis.. Jau rašiau, kad jis man niekad nėra net sudaves ir aš jį labai myliu ir gerbiu.. Vienas iš pavyzdžių iš jo auklėjimo: tai buvo trečioj klasėj, pas mus mokėsi mergaitė, kurios daug kas nemėgo, nes buvo "pamaiva" (tėvas "plaukavo į jūrą", tai ji turėjo visko tais laikais), vieną dieną nusprenėm paerzint ją ir paslėpti jos kuprine, aš buvau pakankamai kvaila atlikti tą darbelį - nunešiau ją į kito aukšto tualetą ir nesulaukusi atomazgos išėjau namo.. Kitą dieną ateinu į mokyklą, o prie klasės jau stovi tos mergaitės mama ir pusė tų mano "sąmokslininkių" aplink ją ir spokso į mane piktai... Pasirodo, nė viena taip ir nepasakė tai mergaitei, kur jos kuprinė paslėpta (nors visos žinojo) ir toji žiemą išėjo namo be kepurės ir šaliko (nes tie dalykėliai buvo kuprinėje, dar gerai, kad ji nesusirgo).. Tai buvo pranešta mano tėveliui ir jau galvojau, kad šįkart tai tikrai gausiu ir nuo jo, nes taip dar nebuvau prisidirbusi (kad kitam žmogui, nors ir netiesiogiai, pakenkčiau).. Tėtis grįžo namo su ta kuprine (valytoja raod ir atidavė direktoriaus pavaduotojai) ir liepė apsirengti.. Įdavė kuprine ir išėjom į tos mergaitės mamos darboviete, eiti reikėjo kokius 2-3 km per sniegus, o kuprinė tai suuunkiii (visi žinom, kad tais laikais tįsdavom su savim po penkias knygas).. Tai buvo viena dalis bausmės, tačiau laukė dar baisesnė.. Toji moteris dirbo choreografe ir tuo metu vedė repeticiją - taigi, aš, prieš visus ten buvusius žmones, turėjau atiduoti tą kuprine jai ir garsiai jos atsiprašyti.. Atsiprašyti, nusižeminti prieš žmogų, kurio aš nemėgau cry.gif Šitos pamokos aš nepamiršau niekad, po to aš pradėjau galvoti dukart prieš ką nors norėdama iškrėsti.. Taigi, tikrai yra kitokių būdų, be lupimo, auklėti savo vaikus ir jie būna žyyymiai efektyvesni mirksiukas.gif
Oi kaip sunkiai rašiau, nes klaviatūroj neveikia kai kurios raidės (reikėjo jas kopijuoti), tačiau buvo verta, jei kas nors pasimokė iš mano patirties mirksiukas.gif
Atsakyti
Cikadele- aprašei beveik mano šeimos modelį. Tėvai manęs niekad nemušė, o vat jautri nervinga ir isteriška sesuo nuolat gaudavo kailin. Tikrai nebuvau lepūnėlė- bet tiesiog nebuvo už ką manęs mušti. Bet klystkeliais lyg ir nenuėjau. Sesuo taip pat nenuėjo. Vat ir galvoju, o kaip būtų buvę, jei tėvai jos visgi nebūtų mušę- geriau ar blogiau? g.gif Bėja mano pačios vaikas irgi toks, kuris nuolat "prašosi diržo". Bet aš nemušiu- pažiūrėsim kas išaugs. Kol nesusišnekam- pakentėsiu, o kai galėsim kalbėtis- bandysiu auklėti žodžiais...
Atsakyti
Savo vaiku nemusiu ir "nepliaukstelesiu" ...Ne jie atsako uz mano nervus ir bloga nuotaika. Negaleciau ziureti protingam vaikui i akis uz savo poelgi, o apie mazus vaikus net negaliu pagalvoti kaip gali pakilti ranka schmoll.gif
Pati nesu gavus i kaili, nors tikrai buvau ne auksine, bet uztat gerbiu savo tevus, kad jie sugebejimo mane isaukleti be zeminanciu smugiu. Man uztegdavo ju griezto, nusivylusio zvilgsnio. Ir suprasdavau, kad vel turiu uzsitarnauti tevu meile ir pagarba uz savo veiksmu. Geriausiai mane veigdavo "tylos karas", ir visiskas ignoravimas..nezinau ar tai gera priemone, bet pries darydama ka nors blogo, pagalvodavau ar tikrai mano tevai verti auginti mane g.gif
Atsakyti
Aš taip pat užaugau, "neragavusi" diržo. Ir todėl atrodo, jog tėvai savo akcijų nepakels nei grasinimais, nei mušimu.
Atsakyti
O o o mane mano vaikas musa, t.y. pliauksteli cray.gif
Atsakyti
As esu net ir pries pliaukstelejima. Gerai cia kazkuri rase, kodel vaikai turi kentet del tevu nervu ir kantrybes stokos???
Atsakyti