QUOTE(Karbyne @ 2005 03 20, 17:08)
oi tu zvirbli nabageli...
oi tu zvirbli nabageli...
QUOTE(jurgita_b @ 2005 03 20, 18:09)
As ne zvirblis nabagelis, as zvirblis erelis
QUOTE(Cikadele @ 2005 03 20, 11:38)
.
2. Taciau patys skaudziausi musimai- su sokdyne (kas ypac skaudziai) ir su slapiu skuduru) buvo uz nieka, tada as tikrai nebuvau kalta, atvirksciai as net vykdziau tevu nurodymus, deja, jie savo zodzius greitai pamirsta...
2. Taciau patys skaudziausi musimai- su sokdyne (kas ypac skaudziai) ir su slapiu skuduru) buvo uz nieka, tada as tikrai nebuvau kalta, atvirksciai as net vykdziau tevu nurodymus, deja, jie savo zodzius greitai pamirsta...
siaubas.......
Pritariu daugeliui cia issakytu nuomoniu pries musima ir pliauksejima pagavus pykciui. Pati pirma taikau ramu aiskinima, grieztesni aiskinima, perspejima apie galima pliaukstelejima, o jei ir tai nepadeda, tuomet ramu bet tvirta pliaukstelejima.
To paskutinio varianto prireikia ypac retai. Ir nors neatsiskau fizines bausmes, taciau ji yra krastutine priemone ir atliekama nesiekiant pazeminti ar sukelti skausma, o tiesiog kartais tik fizinis potyris is tiesu atkreipia isiaudrinusio vaiko demesi.
Mastant, kaip reikietu aukleti ta savo dvimete atzalele, persmelke mintis, juk fizines bausmes pagavus pykciui galbut sutramdo vaika, kol jis dar mazas ir fiziskai silpnesnis, taciau viena diena jis uzaugs ir ka tada reiks daryti su stipriu paaugliu konfliktineje situacijoje, kai tavo kaip motinos autoritetas niekad nebuvo uzsitarnautas!?
To paskutinio varianto prireikia ypac retai. Ir nors neatsiskau fizines bausmes, taciau ji yra krastutine priemone ir atliekama nesiekiant pazeminti ar sukelti skausma, o tiesiog kartais tik fizinis potyris is tiesu atkreipia isiaudrinusio vaiko demesi.
Mastant, kaip reikietu aukleti ta savo dvimete atzalele, persmelke mintis, juk fizines bausmes pagavus pykciui galbut sutramdo vaika, kol jis dar mazas ir fiziskai silpnesnis, taciau viena diena jis uzaugs ir ka tada reiks daryti su stipriu paaugliu konfliktineje situacijoje, kai tavo kaip motinos autoritetas niekad nebuvo uzsitarnautas!?
QUOTE(toto @ 2005 03 21, 22:14)
Ir nors neatsiskau fizines bausmes, taciau ji yra krastutine priemone ir atliekama nesiekiant pazeminti ar sukelti skausma, o tiesiog kartais tik fizinis potyris is tiesu atkreipia isiaudrinusio vaiko demesi.
O tai tu esi tikra, kad tuo pliaukštelėjimu taip ir nesukeli skausmo ir nepažemini? Taip "racionaliai" apskaičiuoji ir pliaukšteli?
Man tas "racionalusis" mušimas, prieš tai paaiškinus, pagrasinus, o gal dar rituališkai kelnes vaikui nusimovus ir diržą atsinešus, ne ką mažiau pasišlykštėtinas, nei isteriškas pliaukštelėjimas motinai ar tėvui nesivaldant.
Mane tėvas kelis sykius paauglystėje yra "papurtęs", bjauriausia būdavo, kad po poros valandų jis už tuos papurtymus atsiprašinėdavo, o aš turėdavau sakyti jog "nepykstu ir suprantu, kad jis pasikarščiavo". Po tokių "supratingumo" valandėlių itin bjaurėdavausi tuo savo nervingu tėvu... Ir iki šiol labiausiai jį myliu per atstumą.
Aš prieš mušimą. Mane labai mušdavo, tai atsimenu ir dabar, ir jaučiu didelę nuoskaudą. O savo vaikų nemušiau, dabar jau nebereikia. Užteko vieno karto, kad atsikratyčiau noro mušti. Sūnui buvo kokie 2 metukai, kelis kartus sakiau neliesti siurblio, o jis vis prie jo ir nulaužė kažkokį menkniekį. Mano kantrybė trūko, gerai jį papurčiau ir apšaukiau, bet kai pamačiau išsigandusias, bejėgęs sūnelio akis, to užteko visam gyvenimui, net dabar prisimenu.
QUOTE(Faina @ 2005 03 22, 07:39)
Geriausia priemonė, tai gražiuoju susitarti.
Mačiau vakar atvejį kai studentė troleibuse su kokiu ketvirtoku susitart bandė. Tai jai išlipant tas sakykim ketvirtokas tai inteligentiškai studentei prie visų į šikną kai spyyyrė
.... o su ja tai ir studentų vyrukų buvo...net nesumirksėjo vaikis. Manau tokiam tikrai padėtų bandymai susitarti gražiuoju...na nesakau pulti mušti, bet kartais tokis vaikelis kad suprastu turi pats pamatyti savo elgesio pasekmes. Kartais vien gražiuoju nebepakanka. Na jum gal ir užtektų kantrybės piemengalio apspardytai dar bandyti su juo gražiuoju tartis... O jis vaikis po to toks laimingas tookia mergą taaip pažeminęs jautėsi. Savivertė iškart šoktelėjo kokiu 100 balų aukštyn...O gerų emocijų turbūt visam vakarui užteko
Mane motina dažnai mušdavo, dar dažniau už nieką. Buvau geras vaikas, bet su charakteriu. Vieną kartą aprėkė, kad neatėjau 3 val. pietų, tai mušė su diržu kol tas nesuplišo.Kitą kartą sulaužė man nosį, kai pasakiau kad patėvio nemyliu. Tai va, daug tokių atvejų buvo.
Po tokios bausmių patirties net neabejoju,kad vaikų nemušiu. Manau, mano atveju mama pati suformavo tokius santykius,kad vienintelė bausmė-mušti vaiką.
Tikrai galima buvo susitarti ir auklėti kitaip. Vienintelis klausimas: ir už ką ji mane kartais mušė?
Tai vat ir nenori savo vaikų auklėti panašiu būdu. Stengsiuos gražiuoju.
Po tokios bausmių patirties net neabejoju,kad vaikų nemušiu. Manau, mano atveju mama pati suformavo tokius santykius,kad vienintelė bausmė-mušti vaiką.
Tikrai galima buvo susitarti ir auklėti kitaip. Vienintelis klausimas: ir už ką ji mane kartais mušė?
Tai vat ir nenori savo vaikų auklėti panašiu būdu. Stengsiuos gražiuoju.
Mane mama mušdavo. Daug kartų gavau. Liepdavo nusimauti kelnes ir su šokdyne ar plonu diržu taip pridaužydavo, kad likdavo mėlyni dryžiai, taip pat esu gavusi per veidą ne vieną kartą iš kumščio ir su pažymių knygele, taip pat trankydavo per galvą, purtydavo ir isteriškai įžeidinėdavo, žemindama mane. Kai buvau nėščia ir būnant pas Ją svečiuose susipykome, Ji išrėkė, kad, jei dabar nesilaukčiau, tai Ji man taip užduotų, kad....
Taigi mane ir suaugusią motiną ne kartą padaužė. Inteligentė... Svarbiausia, kad dėl to, jog mūsų nuomonės išsiskyrė. O vaikystėje buvau daužoma už pažymius (šešetus), nors iš tikrųjų mokiausi labai gerai, tik kartais suklupdavau, už tą patį nuomonių nesutapimą bei paselgimą kitaip, nei Ji nurodė, bet ne už kokias nors iškadas ar kaprizus. Tik vieną kartą būdama pirmokė atsisakinėjau visą vakarą spręsti uždavinius, nes blogai jaučiausi, tai buvau taip pridaužyta.... Žiauriausia ta kelnių nusimovimo ceremonija. Taip galima vaikus ir iškrypėliais padaryti, kurie seksualinį malonumą jaus tik žeminami ir mušami!
Esu gavusi į kailį ir darželyje nuo auklėtojų, kad prisisisiojau į kelnes miegodama.
Tėtis nei karto manęs nemušė. Jį myliu ir gerbiu. Ir visada su juo sutariau gerai.
Taigi mane ir suaugusią motiną ne kartą padaužė. Inteligentė... Svarbiausia, kad dėl to, jog mūsų nuomonės išsiskyrė. O vaikystėje buvau daužoma už pažymius (šešetus), nors iš tikrųjų mokiausi labai gerai, tik kartais suklupdavau, už tą patį nuomonių nesutapimą bei paselgimą kitaip, nei Ji nurodė, bet ne už kokias nors iškadas ar kaprizus. Tik vieną kartą būdama pirmokė atsisakinėjau visą vakarą spręsti uždavinius, nes blogai jaučiausi, tai buvau taip pridaužyta.... Žiauriausia ta kelnių nusimovimo ceremonija. Taip galima vaikus ir iškrypėliais padaryti, kurie seksualinį malonumą jaus tik žeminami ir mušami!
Esu gavusi į kailį ir darželyje nuo auklėtojų, kad prisisisiojau į kelnes miegodama.
Tėtis nei karto manęs nemušė. Jį myliu ir gerbiu. Ir visada su juo sutariau gerai.
QUOTE(Jurgana @ 2005 03 21, 23:45)
O tai tu esi tikra, kad tuo pliaukštelėjimu taip ir nesukeli skausmo ir nepažemini? Taip "racionaliai" apskaičiuoji ir pliaukšteli?
Man tas "racionalusis" mušimas, prieš tai paaiškinus, pagrasinus, o gal dar rituališkai kelnes vaikui nusimovus ir diržą atsinešus, ne ką mažiau pasišlykštėtinas, nei isteriškas pliaukštelėjimas motinai ar tėvui nesivaldant.
Mane tėvas kelis sykius paauglystėje yra "papurtęs", bjauriausia būdavo, kad po poros valandų jis už tuos papurtymus atsiprašinėdavo, o aš turėdavau sakyti jog "nepykstu ir suprantu, kad jis pasikarščiavo". Po tokių "supratingumo" valandėlių itin bjaurėdavausi tuo savo nervingu tėvu... Ir iki šiol labiausiai jį myliu per atstumą.
Man tas "racionalusis" mušimas, prieš tai paaiškinus, pagrasinus, o gal dar rituališkai kelnes vaikui nusimovus ir diržą atsinešus, ne ką mažiau pasišlykštėtinas, nei isteriškas pliaukštelėjimas motinai ar tėvui nesivaldant.
Mane tėvas kelis sykius paauglystėje yra "papurtęs", bjauriausia būdavo, kad po poros valandų jis už tuos papurtymus atsiprašinėdavo, o aš turėdavau sakyti jog "nepykstu ir suprantu, kad jis pasikarščiavo". Po tokių "supratingumo" valandėlių itin bjaurėdavausi tuo savo nervingu tėvu... Ir iki šiol labiausiai jį myliu per atstumą.
Pasijauciau kaip pokia egzekuciju vykdytoja
Matai, pati prisimeni purtymus paauglysteje, zinoma kad vyresniam vaikui,paaugliui bet koks purtymas kaip, beje, ir astrus ir neteisingas zodis ilgam sminga i sirdi. Ir minejai nervinga teva, vadinasi, tai buvo fizine bausme is pykcio.
Butent tokiu ir netoleruoju.
Kalbu apie atvejus,kai vaikas akivaizdziai issidirbineja, taip sakant bando isitikinti kas cia bosas. Tai reikia jam tai ir parodyti. Motina ar tevas, manau turi teisia i vaiku paklusnuma, jei teikia jiems reikiama demesi ir vertina juos kaip zmones, o ne nuosavybe.
