Cezaris

O kaip as galiu nesitarti, jei zinau, kad man planinis cezaris (aisku as apie tai veliau suzinojau).....na kaip cia normaliau paaiskinus.
Is pradziu likus savaitei as paskambinau i konsultacinis VGN, ir paklausiau kaip galima apsilankyt. Pasake, kokiom dienom ir valandom, ateini ir pasakai, pas koki daktara nori, girdejau, kaip viena mama, kai jos paklause, pas koki daktara norite (cia tikriausiai normalu kiekvienos klausti), atsake "pas bet koki" (netikejau kad siais laikais dar taip buna)....tai pasiule ne per prasciausia (pazinojau ta daktare), tai koks skirtumas as tau paskiria, ar tu pats pasakai...
Tai va, poto kai susitikom su savo daktaru (beje ar pirma, ar ne pirma karta, ar susitarus, ar ne - visi laukia vienodai ir 10min gali buti ir 1.5valandos, nes gimdyklos pirmoj eilej) tiesiog kalbejom, kad nusprendem cia gimdyti ir norejom suzinoti kokia mano sveikatos bukle, ir galimybes po pirmo cezario antra karta pagimdyti paciai, bet kaip visada iki paskutines minutes net pats Dievas negali nieko pasakyti, kaip kas bus....apie pinigus nieko nekalbejom, as buciau vaziavus ir gimdzius bet kokiu paros metu pas bet ka, mes net grafika nusirase daktaru budejimo, seseles dave. Ten tam konsultaciniam jei tu normaliai bendrauji, tai ir personalas viska atsako ir pasako, tik klausk.
Praejus porai dienu po termino, turejom vel susitikti (beje daktaras pasakydavo kada atvaziuoti), ir ta karta dave dar savaite, o jau poto uzrase i savo operaciju grafika, jam specialiai nereikejo vaziuoti. Kadangi nieko neatsitiko, atvaziavom ta diena pasiruose operacijai. Nezinau, gal cia tik man, bet apie pinigus niekas nieko net neuzisimine, nors visi buvo ziauriai malonus, bet man tiesiog baisu pagalvoti, kad taip jie elgesi tikedamieisi pinigu (sugadinti mes zmones, ir tie, kas duoda ir tie, kas ima).
O paskui, po 5 dienu, jau per paskutini vizita atsidekojom, nors, beje viena daktare pazystama pasake, kad ir tai per daug davem;) Ai, dar seselem i ta budejimo kambariuka nupirkom kavos ir saldainiu.....

o as po antrojo CP jauciuosi blogai...pirmasis buvo planinis nes buvo dvyniai, pirmasis sedejo. Tai po pirmo jauciausi gerai, tiek fiziskai tiek moraliskai....o va dabar....labai norejau pagimdyti pati...nesigavo, teko daryti extra CP...hemoglobinas nukrito iki 71, fizine savijauta klaiki, nors po truputi jau atsistatineja (dvi savaites praejo) o psichologiskai manau irgi esu prie depresijos ribos....nezinau kodel...tiesiog niekas nedziugina...net vaikiukas....

sveika, man buvo tas pats ir dar save uzgriauziau kad esu bloga mama, nes manes savas vaikas nedziugina.svarbiausia neuzsisedek viena namie, bendrauk, paprasyk kad kas paziuretu leliuka, o pati kur nors iseik. jei yra galimybe ir nakciai iseik, pamatysi kai grysi vaikiukas dziugins tave,bet svarbiausia neuzsidaryk savyje ir bendrauk, nors ir labai nesinori.

Aš antro cezario nei per kur nenorėčiau iki šiol randą kartais taip užskausta, kad net rankomis susigriebiu buvo neplanuotas, o iki gimdymo buvau įsitikinusi, kad gimdysiu pati, tad apie cezarį net ir nesidomėdavau... pati operacija buvo kažkoks košmaras, operacijos metu labai pykino ir buvo labai bloga, po operacijos buvau kažkodėl labai nusilpusi, tai visą valandą vyrui į ranką įsiknibusi verkiau,ir iš šalčio dantim kalenau, nemoku apsakyt kas per nemalonumas buvo... tarp kitko nuskausminamųjų visai nereikėjo, tik vieną dozę suleido, nes neva buvo ,,būtina" po paros laiko jau pati ,,laksciau" pas leliuką, nors ir skaudėjo. praėjus mėn po operacijos, randas truputuką plyšo, ar kas ten nutiko, tai dabar išsišakojęs, kaip gyvatės liežuvis atrodo o kad randas liks tai jau su tuo susitaikiau, nes pas mane jei randai - tai visam gyvenimui

tu zinai....pagalvojau kaip as jausciausi isejus nakciai...ogi blogai vadinasi rupi man tas mano vaikas ir dziugina jis mane turbut, tik kol kas sunku man tia suprasti. Nakciai niekaip neiseisciau nes maitinu pilnu tempu pati o ir diena turbut ilgeliau nelabai noreciau ja viena palikt...nebent iki kokios parduotuves nulekti...na ir gerai, pamazu pamazu ateis manau tie jausmai, o ir savijauta pageres.

Man nusimato CP, bet aš kažkodėl jo labai bijau.Pirmą vaikelį gimdžiau pati.Gimdymas buvo labai sunkus ir norėjau tuo metu, kad tik darytų Cp.Bet kai dabar žinau, kad gali būti taip, kad teks jį daryti, nes mergina sėdi, o dabar apskritai įstrižai įsitaisė, tai kažkokia baimė ima.Operacija, tai kaip operacija, bet bijau kaip po to bus.

oj, saulele, mieloji - pamatysi, su sypsena prisiminsi savo isvedziojimus dabartinius, tikrai savijauta pasikeis, svaigsi is meiles vaikeliui, tik palauk truputi, buk kantri, nieko is saves nereikalauk, leisk laika, rupinkis mazyliu, dainuok jam, bendraukit, dziaukites vienas kita, labai greitai atsigausi ir patirsi visa neapsakoma motinystes dziaugsma - prizadu:) cia tikrai labai laikinas tas jausmu chaosas;)

Randas po 1 metu ir keleto men jau per puse tik likes, puses net nesimato isvis, pabalo matyt, jokiu sukietejimu, jokiu nutirpimu, matyt tiesiog pasiseke.. aisku pirmus metus buvo raudonas, gan ryskiai matesi, bet tai normalus procesas. Taciau laukia antras lelius ir greiciausiai antras cezaris, ydomu kaip bus dabar...

po pirmo ekstrinio cezario menesi laiko jauciausi tragiskai. Viduj kaltinau save, kad nesugebejau pagimdyt pati, nors tiek buvau prisiskaicius Zarskaus ir kt. sviesuoliu. Antras- jau planinis, nes po 11 men pastojau vel Nei vienos knygos neskaiciau. KAip tik tada mane daug kas agitavo bandyt gimdyt naturaliai. O as norejau Cezario ir jokios rizikos. Po antro karto jauciausi karaliskai. Ir jokiu moraliniu kanciu! Ir jokiu asaru, kad ne pati ir t.t.
Fizine prasme esu starki motera, po 3 dienu abiems kartams jau keliavau namo, nesiojau pirkiniu krepsius. Buvau euforijoj del grazios siemos. KAip dabar pamenu: 18.08 pjove, 21d. vaiskciojau LAisves al. spindinti is laimes, kaip man gera gyvent O po savaites prasidejo normali rutina su 2 pametinem: sysiu, kaku, maxima, valgau, nevalgau, miegu, nemiegu ir t.t.

Man buvo du planiniai cezariai. Pirma karta pries operacija bandziau duoti gydytojai vokeli, bet ji ma atsake: "Vaikai, jums patiems dar reikes" Tai pasijutau visiska kvaisa Po operacijos nunesem geliu ir saldainiu ir gyd, ir seselems i posta, nes gan ilgai pragulejau, pazinojo mane seseles, labai fainai bendraudavom. Cia Antakalnyj veiksmas vyko.
Antra karta viskas ivyko labai greit, nezinojau nei kas operuos, nei kas bus vaiko gydytoja. Tai niekam nieko ir nedavem Antras kartas - RK.
Abu kartus tikrai vienodai rupestingai ir atidziai buvau priziurima

Gal kas parasytu ar verta is anksto tartis su akusere, nes kiek zinau ju pamainos keiciasi ir gimdymo metu gali jau ateiti kita ? as apie antakalnio klinika.

na bet tikiuosi , kad i pabaiga gimdymo jau neateis naujas zmogus ir darba uzbaigs pradejusi akusere Ar ten grieztai suskirstytos tos pamainos ir keiciasi atejus laikui ,nepriklausomai nuo to kas vyksta ?


buciau labai dekinga uz atsakyma.

Po pirmo ir aš jaučiausi tragiškai visą mėnesį, nes taip pat buvo ekstrinis cezaris,o kol jį padarė bandžiau gimdyti natūraliai, tai ir kirpo ir nusigalavau negyvai. O po antro cezario tai taip pat karališkai Vistik gerai yra nepatirti tų kančių gimdant. Sėdėt galima be jokių problemų, ko pirmą kart negalėjau dėl kirpimo. randą man skaudėjo šiek tiek tik kokias tris dienas. Grįžus namo kitą dieną jau ėjau su lėliuku į lauką ir t.t.

mano abu vaikuciui gime CP pagalba tik pirmasis buvo daromas extra del gimdymo komplikaciju ( prasikankinau 15 val. gimdydama ir tik tada kai pradejo dingineti samone isveze i operacine) tai man tada tas cezaris atrode kaip antra karta suteiktas sancas gyventi, o dabar su antru vaikuciu tai nuo pat nestumo pradzios jau buvau susitarus su gyditoja,kad bus planinis CP, net neisivaizdavau,kad gali buti kitaip,tokiu minciu net neisileidau,nes vien nuo ju butu buves persileidimas ir po operacijos tiek pirma tiek antra karta jauciausi labai gerai jau antra ryta stojausi is lovos paprasiau kad isimtu visus kateterius ir ejau pati i WC. Skausmo didelio nebuvo gal tik skaudus buvo tas pirmas bandymas atsistoti,o po to viskas labai paprasta ir visai neskauda. Po 3 dienu su savo mazaja princesyte jau vaziavom namo O kas liecia del vaikucio prieziuros pirmom dienom,tai manau reikia ,kad kazkas is artimuju butu,nes tie visi kateteriai,tas pjuvis trukdo normaliai pakelti, pamaitinti,ar pervystyti kudikeli. tai mes su vyru buvom issipirke atskira palata kur galejom visada buti visi trys kartu,o kai leliuku rupinasi du zmones ne vienas,tai manau todel jokiu sunkumu nebuvo,bent jau man,nei fiziniu nei psichologiniu.