Man teko patirti du cezario pjuvius. Abu, ne savo noru - vaikeliai sedejo, tad kitos iseities nebuvo.
Pirmoji operacija buvo tragiska vien del to, kad nepavyko nuskausminimas (anesteziologes grubi klaida) - tai yra, jutau visus operacijos skausmus. Net dabar prisiminus klaiku darosi - operacijos metu net pamirsau ,kad gimdau, is skausmo vis samone aptemdavo, man atrode,kad as rekiau, nors personalas teige, kad tiesiog aimanavau

Po operacijos dar tris paras nekrito temperatura, manau del to,kad organizmui buvo visiskas sokas... Apie busena po operacijos net nekalbu, paeiti buvo ziauriai sunku, savaite laiko ziauriai skaudejo galva. Viska atpirko sauni, sveika mergyte ir tai,kad sekmingai ja maitinau
Antrasis cezariukas,palyginus, su pirmuoju, buvo pasaka - suradome pries tai puiku daktara-anesteziologa, atliko man spinaline nejautra, operacijos metu jauciausi normaliai, ir apsiverkiau... kai parode ir dave pabuciuoti tik ka gimusi suneli
Aisku, savijauta po operacijos buvo ne ka geresne

Ir vel plyso galva - daktarai liepe gerti po astuonias paracetamolio tabletes (priesingu atveju, is skausmo nepajegdavau atsikelti).
Mamytes, kurios savo noru ryztates operacijai - pagalvokite apie tai, kad pilvas pjaunamas skersai/isilgai. Turiu galvoje, kad pjuvis yra kryziaus formos (akimi plika matomas tik apatinis pjuvio bruksnys), zodziu, pilvukas normaliai "sukalatojamas".
Jei galeciau rinktis, rinkciausi naturalu gimdyma

Bet mano atveju, trecias tai jau simtu procentu bus "cezariukas"