Labai panasi istorija i mano pirmaja santuoka, as irgi kentejau kentejau ir paskui skyrybu gasdindama padaviau, aciu dievui (dabar suprantu) neissigando

po keliu menesiu tik susirupino kaip cia dabar toki ereli palieka

staiga prisimine, kad sunu turi, staiga juo rupintis pradejo, nors iki tol net prasomas ant ranku neeme, vaikai ir namai - bobu reikalas

vaikui buvo 1.5 metu kai pareiskima teisman nunesiau. zodziu, finale po beveik 2 metu vilkinimo mes issiskyreme, jis siuo metu turi kita moteri ir nesenai jiems gime sunus, musu bendru rupinasi be proto aktyviai

kai pradejau gyventi su savo dabartiniu vyru, pirmasis net nuleke i vaiku teisiu apsaugos tarnyba skustis

zodziu, bando pasikt kiekviename zingsnyje, nelaimingas jis, kad man gerai

kai skyremes sauke, atsliausi ant keliu pinigu prasyt

o nesliauziau, taip neslepsiu buvo sunkiu momentu, juk ir studijuot pradejau jau po skyrybu, nes iki tol vyras aiskiai pasake, kad mokslas nereikalingas

zodziu, mano patarimas toks, bek tu nuo tokio, jei negali gyvent taip kaip jis tau siulo, tik galbut pasirodysiu materialiste, pasitaupyk kazkiek pries tai, nes bus sunku pradzioje, vaikas vistiek valgyt nores, o jei neturit kur eit, gi nuomotis reiks ir t.t. o del issiverkimo ant kito peties, paverkti sveika, pasikalbeti su artimais zmonemis butina, bet pasielgti turi taip kaip TU pati nuspresi, kad paskui nekaltintum kitu del papirstos nuomones ir pakeisto likimo

aisku tik vienas - graziai nebegyvensit niekada, net jei burtu lazdele ji kas pakeistu, nuoskaudos liks. Linkiu stiprybes tau bet koki sprendima priemus