Susigundžiau jums papasakoti istoriją:
mano vienai giminaitei, seniai seniai, vyras padovanojo Le Feu d'Issey by Issey Miyake. Nežinau, ar kas nors pamenate: buvo toks oranžinis burbulas, limited edition. Ir ją nuo tų kvepalų...pykindavo, tiesiogine to žodžio prasme. Palaikė ji juos spintelėj ir man atidavė (nors ir nepigūs, bet giminaitė artima

). Aš pabandžiau, man pasirodė fantastika. O tada prasidėjo fantastika

. Nežinojau, kad taip būna: anksti ryte purkštelėdavau juos už vienos ir kitos ausies, o po dvylikos valandų, vakare, po darbo eidavau į sporto klubą. Kiek prisiklausiau iš vyrų komplimetų, kad kvepiu taip, kad suvalgyti norisi ir t.t.

Darbe bendradarbės koridoriuose klausinėdavo, kas per kvepalai

Paskui girdėjau, kad jiems nedaug yra abejingų: nuo jų vienus pykina (kaip mano giminaitę), o kitus užburia. Dabar jų gauti neįmanoma, vat nuo jų viskas ir prasidėjo, pradėjau ieškot kažko tokio magiško. Kolkas nepavyko