Taip seniai bebuvau ilindus i supermama. Grizau pasiguosti, pasiskaityti apie bendro likimo mazulius...
Maniske jau antra karta per 0,5 metu pasigavo laringita. Tipiska: is vakaro prikimo balsas, bet net neitariau, kad visa nakti prasoksiu su ja aplink puodus. Inhaliatoriaus dar neturim, tai kvepuojam puoda su eukalipto aliejumi (mums nuo jo tikrai geriau), is karto imu duoti Hedelix sekretui skystinti, aciu Dievui, duso tik dvi naktis, karsciavo 3, bet dabar neislipam is kosulio ir slogos, o sianakt vel sokau - suskaudo ausyte... Taip liudna ziurint i lauke lakstancius vaikus, taip norisi but sveikiems ir atostogauti, begiot basoms po pieva... Visada, kai dukryte suserga, puolu i baisu liudesi.
Linkiu nesirgti bent jau vasara ir atsiganyti su maziukais, pasimegauti geru oru.
Beje, kada po laringito (jei dar kosti slapiai, bet jau nebekarsciuoja) geru oru einat i lauka? Sako, kad lauke dar geriau - daugiau dregmes, oras sviezesnis, bet velgi baisu, kad per toki karsti neprapustu susilusio vaiko....