Tame ir reikalas, kad paskambinus i vaiku ligonines pediatrijos skyriu, iš kur beje ir parsiveze, ta laringita,pries menesi ,( atsigulem su entrovirusu, toje pacioje palatoje berniukas su laringiu gulejo, tai ir prikibo bacila...

) man pasake aiskiai, jog ligoninej nieko daugiau apart adrenalino inhaliaciju ir nedarytu...
o pati gyvenu 20km nuo miesto ir iki manes greituke pusvalandi vaziuoja, tai ir apsirupinau visa reikiama iranga tai bjaurasciai gydyti...
nes iki manes gali nesuspeti, o paciai vienai su dustanciu vaiku vaziuoti i ligonine, speju rizika didesne, nei sukvepuoti adrenalina...
o toj ligoninej tas pats, tik sienos nepadeda, trinksi, dunksi, oro truksta, mokamos palatos uzimtos o bendrose "dovaneliu" prisirankioji...
Aisku, jei matyciau, kad nelengveja, vaziuociau be jokiu kalbu, tik pati labai, kaip ir kiekviena mama pergyvenu, bunant ligoninej pergyvenimas nesumazetu, tik gal atsakomybe mazesne slegtu, bet irgi, jas ten prisisaukt reik moket, o kol atnesa vaistukus pakeliui dar kruva darbu nudirbdamos, vaikiuks neblogai pridusta, pati savo akimis maciau...
Dabar miega pietu megelio, tfu, tfu, tfu kvepavimas svarus, prakaituoja gausiai, ziuresim ka naktis parodys...
Aciu uz paguoda, palaikyma ir supratima...kiekvienai mamai didziausias siaubas matyt serganti vaikeli, nesvarbu kokio sunkumo ta liga butu, asunki ar lengva vistiek pergyveni kaip sunkiausia...