QUOTE(aaistee @ 2008 02 15, 13:21)
kol laukiausi tai man maitinimas buvo kaip savaime suprantamas dalykas, bet jau ligoninej nezinojau ka daryt atnese vaika paliko tik pasake, kad kas 3 val maitinti ir viskas tai as ikisu papa ir galvoju kad tas vaikelis valgo, o jis man tik nuzindo iki skausmu, o jau pas mane pienas atsirado, bet priespienis dar neistrauktas

tada ir prasidejo smagumai maige tuos mano papus kas tik norejo, o as is skausmo vos nesaukdavau (aisku cia mano macios kalte, kad iki gimdymo nesidomejau kaip reiks maitinti man tai atrode labai paparasta). Taip mano dukryte ir neismoko imti kruties, todel turiu nusitraukineti ir taip maitinti nors pieno tai nedaug nezinau kiek istemsiu, nes misinuku jau gimdymo namuos ragavo. Taigi maitinti norejau, bet kai pasigimdziau tai man labai nepatinka ir ilgai tikrai nesikankinsiu ir vaiko nekankinsiu, nakti pabundam tai kol as ta piena issitraukiu tai ji tai issiverkia, kad paskui kol uzmigdau dar valanda praeina nezinau nei ka daryt
Labas, aaistee,
as irgi priejau iki pieno nusitraukinejimo, nors zindyti norejau ir man atrode, kad tai savaime suprantamas dalykas. Priezasciu cia nenoriu nagrineti, tikiuosi gimus antram vaikui dabar igyta patirtis pades. Pradejus nusitraukineti, atrode, kad daug netempsiu. Speneliai buvo juodai sukramtyti, pientraukis trauke krauja, o ne piena, todel traukiau rankomis. Pirmus kartus per dvi valandas vos 40 ml

Primaitindavau misinuku. Bet traukti nenustojau, vis galvodavau, nu dar viena dienele, nu dar viena... Kai speneliai apgijo, pradejau nusitraukineti pientraukiu, reguliariai, butinai keliausi naktimis, ir ant stalo pasistatydavau pora trejeta litru skysciu, kad tikrai isgerciau. Zinau, tai juodas darbas, namai buvo apversti, as savaite nesiplovusi galvos, nes nieko kito nedariau tik rupinausi savo krutimis. Bet dabar ismaitinu savo lelyte praktiskai be primaitinimo misinuku, pilna porcija pritraukiu per 15 min, nors tai atrode tik svajones

Kad neissiverktu nakti (o isiverkia ji per dvi minutes) as keliuosi su zadintuvu apie pusvalandi pries jos maitinima ir nusitraukiu, tada pastatatau i puoduka su karstu vandeniu, kad neatsaltu, jei sugalvos pamiegoti ilgiau. Aisku, kad toks kelimasis vargina, bet as dar tempiu

Arba galima trauktis po to kai ji pavalge, pastatyti i saldytuva, o jai paprasius valgyti - pasildyti. Sitas variantas lengvesnis ir nereikia stresuoti, kad nespesi. Jei ji pabunda zymiai anksciau ir matau, kad isiverks, duodu misinuko, o kai ji pavalgo - nusitraukiu. As irgi turedavau po to valanda nesioti, jei ji issibudindavo. Anksciau, jei matydavau, kad negaliu pritraukti pilnos porcijos ir ji verkia, nes jai pritruko pvz., 30 ml, tai duodavau misinuko. Vaiko rikdymas, kaip parode mano praktika, labai blogai veikia pacia motina ir tuo paciu mazina laktacija. As kai primaitindavau, vaikas nurimdavo, man stresas nuslugdavo ir pieno pasigamindavo daugiau. Pagal visa teorija, kad nusitraukiant mazeja pieno, man jau turejo buti baigta, bet tfu tfu labai saziningai dirbant man tik daugeja

Sako, kad nusitraukinejant labai nepatogu, niekur negali iseiti. Tai as visada einu i svecius su pientraukiu, be kompleksu. Nemanau, kad sieksiu rekordu ir duosiu MP iki keliu metu, bet del 6 men dabar turiu vilties, o galvojau, kad jau baigta
beje, man pienas ir kol zindziau pati upemis tikrai netekejo ir krutys niekada nebuvo pritvinkusios, dabar turiu pieno tik sekanciam maitinimui, jokiu atsargu.
Del patarimo, kad bandyti duoti kruti - tai as labai pritariu. tiesa, mano ji dar niekaip neima. Bet esu girdejusi atveju, kad paeme ir po 1 men., ir po 3 men.