QUOTE(Failas @ 2008 08 05, 18:19)
Sunku taip
Bet vis dar tikiuosi, kad su laiku tas noras dings
Sunku taip
Bet vis dar tikiuosi, kad su laiku tas noras dings
QUOTE(Tessa_i.p. @ 2008 08 06, 10:01)
Žinoma, kad dings
Tas noras mažėja, jis nebetoks kaip seniau. Anksčiau norėdavau rūkyt, nes trūkdavo nikotino, o dabar norisi retai ir tik "iš neturėjimo ką veikt" 
Vat važiuoju dabar su mašina, muzonas, nuotaika 
, vasara... Atrodo, dabar tik parūkyt tik ir betrūksta... Tad tik toks tas ir noras. Pamąstau, kad iš naujo pradėt rūkyt nebenoriu, viską apsvarstau (apie tuos atgyjančius monstrus) ir praeina. 
O anądien važiuoju su mašina, muzonas, nuotaika , vasara... Pasižiūriu pro langą, o ten kitoj mašinoj panikė sėdi, traukia dūmą, o aš galvoju: "Vargšė, kaip per tokį karštį rūkyt? 
Smarvė, plaukai susmirdę 
Nenorėčiau, kaip gerai, kad man nebereikia rūkyt 
" Jaučiu, kad kuo toliau, tai dažniau ir nuoširdžiau būtent taip ir galvoju
Juokinga su tuo "NORU" parukyti. Rasau kabutese, nes realiai tokio noro nejauciu, bet kartais buna tokios asociacijos kazkokios... Na. pvz, neseniai mano mama isikrauste i nauja buta. Ten didelis grazus balkonas. Tai man tokia mintis - oij, ir kaip faina cia bus parukyt (mama ruko).. Protu puikiai suvokiu, kad to man jau nebereikia, is tiesu tai visai nefaina, o smirda (oijoij, man jau dabar labai smirda, anksciau buvo kazkaip dzin, o dabar jau kankinuosi baruose), bet vat tokia pirma mintis toptelejo i galva 
Realybeje as tikrai neisivaizduoju, kaip atrukiau sitiek metu. NESUPRANTU. Tikrai jauciuosi pabudusi is smarves kosmaro. Ir vis dar labai tuo dziaugiuosi 
Realybeje as tikrai neisivaizduoju, kaip atrukiau sitiek metu. NESUPRANTU. Tikrai jauciuosi pabudusi is smarves kosmaro. Ir vis dar labai tuo dziaugiuosi
QUOTE(Failas @ 2008 08 06, 22:33)
Žinoma, kad dings Tas noras mažėja, jis nebetoks kaip seniau. Anksčiau norėdavau rūkyt, nes trūkdavo nikotino, o dabar norisi retai ir tik "iš neturėjimo ką veikt"
Jaučiu, kad kuo toliau, tai dažniau ir nuoširdžiau būtent taip ir galvoju
Tas noras mažėja, jis nebetoks kaip seniau. Anksčiau norėdavau rūkyt, nes trūkdavo nikotino, o dabar norisi retai ir tik "iš neturėjimo ką veikt" Jaučiu, kad kuo toliau, tai dažniau ir nuoširdžiau būtent taip ir galvoju
Tai ir mano noras vis mažėja ir dažniausiai būna tiesiog kelių sekundžių mintis, kurią gana greitai nuveju šalin.
Papildyta:
QUOTE(zyzane @ 2008 08 07, 08:08)
Tuo tikrai reikia džiaugtis
Pamenu, kaip univere ir darbe parūkiusi eidavau rankų plautis ir, kad ir kiek kartų jas beplaudavau, jos vis tiek smirdėdavo...
O dabar irgi džiaugiuosi, kad tas kvapas nebepersekioja
ARKA, knyga jau issiusta 
As nerukanti jau daugiau nei menesi Is pradziu buvo siek tiek sunku. Uzplaukdavo noras, pasislepus surukyt vienintele cigarete Bet svarbu save itikinti, kad neverta. Kartais reikdavo pakovot su savo pacios mintim. Mintys apie cigaretes dingo, galvoju nebent tik "kodel taip ilgai neatsikraciau to brudo"
Sveikinu neberukancias! Ir sekmes norincioms tokiomis tapti
P.s. kam reikalinga knyga parasykit- atsiusiu
As nerukanti jau daugiau nei menesi
Is pradziu buvo siek tiek sunku. Uzplaukdavo noras, pasislepus surukyt vienintele cigarete Bet svarbu save itikinti, kad neverta. Kartais reikdavo pakovot su savo pacios mintim. Mintys apie cigaretes dingo, galvoju nebent tik "kodel taip ilgai neatsikraciau to brudo" Sveikinu neberukancias! Ir sekmes norincioms tokiomis tapti
P.s. kam reikalinga knyga parasykit- atsiusiu
QUOTE(Ereta @ 2008 08 07, 19:36)
ARKA, knyga jau issiusta
acius
QUOTE(Ereta @ 2008 08 07, 19:36)
As nerukanti jau daugiau nei menesi Is pradziu buvo siek tiek sunku. Uzplaukdavo noras, pasislepus surukyt vienintele cigarete Bet svarbu save itikinti, kad neverta. Kartais reikdavo pakovot su savo pacios mintim. Mintys apie cigaretes dingo, galvoju nebent tik "kodel taip ilgai neatsikraciau to brudo"
Sveikinu neberukancias! Ir sekmes norincioms tokiomis tapti
P.s. kam reikalinga knyga parasykit- atsiusiu
Is pradziu buvo siek tiek sunku. Uzplaukdavo noras, pasislepus surukyt vienintele cigarete Bet svarbu save itikinti, kad neverta. Kartais reikdavo pakovot su savo pacios mintim. Mintys apie cigaretes dingo, galvoju nebent tik "kodel taip ilgai neatsikraciau to brudo" Sveikinu neberukancias! Ir sekmes norincioms tokiomis tapti
P.s. kam reikalinga knyga parasykit- atsiusiu
o as nezinau kas su manim yra, bet visada kai metu, kaip uzprogramuota po 2 savaiciu vel uzsirukau.
pvz. dabar jau 4 diena kaip nesinuodiju, ir net nepagalvoju, kad va kaip faina butu parukyt, bet viena diena paima ir uzplaukia, kad noreciau parukyt ir tada vel kaminu patampu
tikiuosi, knyga pades
ARKA, jei tikrai nori mesti rukyti- pades.. Svarbu laikytis nurodymu. Man pirma savaite labai daznai uzeidavo noras parukyt. Matyt kazko knygoj gerai nesupratau, o gal tik neisisavinau. Progu pasislepus prisidegt ta bjaurybe buvo begale, bet vis pagalvodavau "ka as apgausiu? juk tik pacia save" O ir pacia pirma nerukymo diena visiem garsiai rekiau, kad as jau nerukanti. Tad buciau jautusis nekaip, jei vel pradeciau rukyt. Tai ir sustabdydavo nuo tos vieninteles. Svarbu mintyse save sveikint su nerukymu, irodyt sau, kad is rukymo jokiu pliusu. Dziaugtis, kad nebesi priklausomas nuo tos pabaisos
ARKA - ar tikrai tik 57psl??? Mano turimpje ir platinamoje versijoje yra 81psl ir tai, sakyciau, eilutes pakankamai sutrauktos, nebent pas tave sriftas sumazintas dar labiau???
minte - as tau jau seniausiai nusiunciau knyga, ar gavai????
minte - as tau jau seniausiai nusiunciau knyga, ar gavai????
