Musu istorija panasi, gimdziau Trakuose! Po ilgu kanciu padare cez. pjuvi. Bet operacijos metu nieko nejutau, jokio skausmo, buvau laiminga, kad nieko nejauciau!

Tuo metu atrode, kad leisciau gydytojams daryt ka jie tik nori, kad tik man neskaudetu!

enesteziologe buvo labai nemaloni, baresi, net is baimes nejutau skausmu, kai nuskausmino ir paruose operacijai tai buvo labai geras jausmas, vos neuzmigau bet sunelio atejimas i si pasauli neleido!

. PO operacijos jauciausi visa sav blogai, karsciavau..
Dekinga vyrui, kad padejo rupintis vaikeliu, gyvenome palatoje visi3 visa sav.
Siaip Trakuose man gimdyt patiko, jei teks gimdyt antra karta tai vel sioje ligonineje sutikciau

Nors visa sia sav prisimenu kaip didziausia kosmara!

(del blogos savijautos ir negalejimu rupintis savarankiskai savo vaikeliu, kurim dabar jau bus greit 11men

)