Papildyta:
ŠVČ. JĖZAUS ŽAIZDŲ PAGARBINIMAS
Šv. Brigitai Viešpats pasakė, kad jis kančios metu patyrė 5480 kirčių. Jei nori prisiminti mano kančią, per visus metus kalbėk 15 Tėve mūsų ir 15 Sveika, Marija, kiekvieną dieną su šiomis maldomis, kurių aš tave išmokysiu. Kai pasibaigs metai, tu būsi pagarbinusi kiekvieną mano žaizdą.
PENKIOLIKA ŠVENTOSIOS BRIGITOS MALDŲ Į KENČIANTĮ IŠGANYTOJĄ
1. Kristaus kančios Alyvų kalne iki vainikavimo erškėčiais. O, Jėzau, visų Tave mylinčiųjų laime, nusidėjėlių Drauge ir Išganytojau, atmink giliausią liūdesį, kurį iškentėjai, besiartinant iš anksto nuo amžių numatytam Tavo šventos kančios laikui; Tu nuplovei savo mokiniams kojas, atidavei jiems valgyti savo Kūną ir Kraują, juos švelniausiai paguodei, o paskui su begaline širdgėla pats patvirtinai: mano siela mirtinai nuliūdusi". Prisimink, visą kančią ir vargą, kuri Tu iškentėjai prieš savo mirtį ant kryžiaus, kai Tu, tris kartus pasimeldęs ir iš sielvarto išprakaitavęs krauju, buvai išduotas savo mokinio, suimtas savo tautos, melagingai apskųstas, savo teisėjų neteisingai pasmerktas, išrinktajame mieste šventiškiausiu metu nekaltai atstumtas, Tau buvo nuplėšti drabužiai, buvai daužomas kumščiais, pririštas prie stulpo, nuplaktas, vainikuotas erškėčiais ir žiauriai kankintas nesuskaičiuojamos daugybės kitų negandų. Per šias kančias suteik man, o Viešpatie, mano Dieve, tikrą gailestį, garbingą atsiteisimą ir visų mano nuodėmių atleidimą. Tėve mūsų... Sveika, Marija...
2. Kristaus išjuokimas. O Jėzau, angelų Drauge, atmink širdgėlą, kurią pakėlei, kai visi Tavo priešai apsupo Tave kaip nuožmūs liūtai ir daužė kumščiais bei spjaudė Tau į Veidą. Per šias kančias ir šlykščius plūdimus, kuriais nedavė ramybės Tau priešai, išgelbėk mane, o Viešpatie Jėzau, nuo visų regimų ir neregimų mano priešų ir leisk man Tavo globojamam pasiekti amžinąjį išganymą. Tėve mūsų... Sveika, Marija...
3. Kristaus prikalimas prie kryžiaus. O Jėzau, pasaulio Mokytojau, savo begalybėje apglėbiantis dangų ir žemę, atmink baisų skausmą, kurį iškentėjai, kai žiaurūs kareiviai aštriomis vinimis pervėrė Tavo rankas ir kojas ir prikalė prie kryžiaus, kai vis didėjant skausmui jas taip smarkiai ištempė pagal kryžiaus ilgį ir plotį, kad jų sąnariai tempėsi. Per šią baisiausią Kryžiaus Kančią prašau Tave suteikti man šventos baimės ir meilės Tavo šv. Vardui. Tėve mūsų... Sveika, Marija...
4. Kristaus malda už savo budelius. Jėzau, dangiškasis Gydytojau, atmink mirtiną silpnumą ir skausmus, kurios Tu, iškeltas ant kryžiaus medžio, kentėjai visu savo žaizdotu ir sudraskytu kūnu taip, kad joks skausmas neprilygo Tavajam ir Tavyje nuo galvos iki kojų nebuvo sveikos vietos, ir kaip, nekreipdamas dėmesio į visas kančias, Tu vis dėlto meldeisi už savo priešus, sakydamas: Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, kadaro!" Per šį gailestingumą leisk, kad Tavo baisiausių kančių prisiminimas man taptų tobulu visų mano nuodėmių ir paklydimų atleidimu. Tėve mūsų... Sveika, Marija...
5. Kristaus gailestingumas atgailaujančiam nusidėjėliui. O Jėzau, amžinosios šviesybės Veidrodi, atmink tą liūdesį, kuris suspaudė Tavo Širdį, kai visos savo išminties šviesoje išvydai ne tik palaimintą ateitį išrinktųjų, kurie per Tavo kančios nuopelnus atras savo išganymą, bet ir atstūmimą tokios daugybės bedievių, kurie per savo pačių kaltę bus nublokšti į amžiną pražūtį. Per nesuvokiamai gilų Tavo gailestingumą, su kuriuo Tu taip skausmingai užjauti mus, nusidėjėlius ir paklydėlius, ir kurį parodei šalia Tavęs kybojančiam plėšikui, sakydamas: Šiandien tu būsi su manimi rojuje!", prašau Tave, kad mirties valandą būtum gailestingas ir man. Tėve mūsų... Sveika, Marija...
6. Kristaus testamentas ant kryžiaus. O Jėzau, sielų Karaliau ir Drauge, Kuris vienintelis esi vertas meilės ir ilgesio, atmink tą širdgėlą, kurią jautei, kai apnuogintas ir suvargęs, apleistas visų savo draugų, kybojai ant kryžiaus, nerasdamas jokios kitos paguodos kaip tik savo mylimą Motiną, kuri su apkartusią siela ir šventa ištikimybe stovėjo prie Tavo šono ir kurią Tu pavedei savo mokiniui, o mokinį davei jai į sūnus sakydamas: Moterie, štai tavo sūnus", ir mokiniui: - Štai tavo motina! Per skausmo kalaviją, anuomet pervėrusį jos sielą, prašau Tave, o geriausias Jėzau, kad visuose kūno ir sielos nuliūdimuose - ypač mirties valandą-apdovanotum mane savo gailestingumu ir paguoda.. Tėve mūsų... Sveika, Marija...
7. Kristaus troškulys. O Jėzau, neišsenkančio gerumo Šaltini, kuris labiausiai trokšdamas, tarei ant kryžiaus: Trokštu!" (žmonijos išganymo), uždek mūsų širdyse visokeriopo tikroj dorybėj lavinimosi ilgesį ir visiškai išdildyk mumyse visokį nuodėmių geismų troškimą bei pasaulio malonumų vaikymąsi. Tėve mūsų... Sveika, Marija...
8. Kristaus gėrimas. O Jėzau, širdies saldybe ir neišsenkantis Tau atsidavusių sielų, džiaugsme! Per acto ir tulžies kartybę, kurių Tu paragavai dėl manęs, duok, kad mirties valandą vertai Tave priimčiau savo sielos išganymui ir paguodai. Tėve mūsų... Sveika, Marija...
9. Išgąstingas Kristaus šauksmas ant kryžiaus. O Dieve, viešpataujanti stiprybe ir linksmybe, atmink kančią ir suspaudimą, kurį iškentėjai, kai besiartinant baisiai mirčiai skardžiu balsu sušukai: Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mene apleidai!" Per šią tariamo apleidimo baimę, kada Tu išgelbėjai mus nuo amžinojo apleidimo, prašau Tave, Viešpatie mūsų Dieve, niekuomet neapleisti manęs mano varguose. Tėve mūsų... Sveika, Marija...
10. Gausios Kristaus Žaizdos. O Jėzau, pradžia ir pabaiga, galybe ir gyvenime, atmink, kad Tu visas (nuo galvos iki kojų) pasinėręs į kančių jūrą. Per dideles ir gilias skausmingas savo Žaizdas išmokyk mane, paskendusį nuodėmėse, laikytis Tavo įsakymų su paklusnia meile. Tėve mūsų... Sveika, Marija...
11. Gilios Kristau Žaizdos. O Jėzau, giliausio gailestingumo bedugne, dėl gilių Tavo Žaizdų, persmelkusių Tave iki kaulų smegenų, prašau Tave ištraukti mane iš nuodėmių bedugnės ir paslėpti mano sielą savo šventose Žaizdose. Tėve mūsų... Sveika, Marija...
12. Kraujuojančios Kristaus Žaizdos. O Jėzau, spindintis tiesos Veidrodi, vienybės ženkle ir meilės ryšy, atmink nesuskaičiuojamas Žaizdas, kurios nusėjo visą Tavo kūną, nudažydamos jį švenčiausiuoju Tavo Krauju, atmink neįsivaizduojamas kančias, kurias dėl mūsų pakėlė šis Tavo tyriausias Kūnas. Ką gi Tu dar turėtum padaryti, ko nebūtum padaręs? Prašau Tave, o geriausias Jėzau, įrašyti visas šias Žaizdas savo brangiuoju Krauju į mano širdį, kad aš visą laiką skaityčiau jose Tavo skausmą ir mirtį ir su dėkingumu ištikimai ištverčiau iki galo. Tėve mūsų... Sveika, Marija...
13. Kristaus merdėjimas. O Jėzau, nemirtingas ir neįveikiamas Karaliau, atmink skausmus, kuriuos iškentėjai, kai Tave visiškai apleido visos kūno jėgos ir Tu, palenkęs galvą, ištarei: Atlikta! Per šį Tavo merdėjimą pasigailėk manęs paskutinę mano valandą, kai mano protas bus sudrumstas, o dvasia palaužta.
Tėve mūsų... Sveika, Marija...
14. Kristaus mirtis. O Jėzau, Aukščiausiojo Tėvo Viengimi ir Jo išminties gyvavaizdi, atmink tą nuoširdžiausi atsidavimą, su kuriuo Tu sušukai: Tėve, į Tavo rankas atiduodu savo Dvasią! ir kaip po to Tu, nukankintu kūnu ir perverta Širdimi, parodei mums savo gailestingumą ir taip atidavei savo Dvasią. Per šią brangią mirtį prašau Tave, o šventųjų Karaliau, sustiprinti mane kovoje su šėtonu, pasauliu ir kūnu, kad numirdamas pasauliui aš gyvenčiau Tau, ir Tu su gailestinga meile priimtum mano sielą, kai ji mirties valandą sugrįš iš savo kelionės. Tėve mūsų... Sveika, Marija...
15. Paskutinis ir visiškas Kristaus Kraujo praliejimas. O Jėzau, tikrasis ir vaisingasis Vynmedi, į kurį mes esame įskiepyti, atmink tą gausiai pralietą kraują, kurį Tu išliejai, tarsi išspaustas vynuogių sultis, leisdamas iš savo ietimi perverto šono taip gausiai ištrykšti kraujui ir vandeniui, kad Tavyje neliko nė lašo, o Tavo Švenčiausias Kūnas kybojo aukštai ant kryžiaus. Šiuo Tavojo Kraujo praliejimu sustiprink mano sielą paskutinėje mirtinoje kovoje ir leisk jai pasirodyti prieš save, apvalytai nuo visų dėmių. Tėve mūsų... Sveika, Marija...
BAIGIAMOJI MALDA
Priimk, o Jėzau, šią maldą su ta begaline meile, su kuria Tu dėl mūsų pakėlei visas Tavo Švenčiausiojo Kūno Žaizdas. Pasigailėk manęs ir visų nuodėmės prislėgtųjų ir suteik visoms tikinčioms sieloms, tiek esančioms šioj žemėj, tiek ir iškeliavusioms anapus, malonę, atleidimą ir amžinąjį gyvenimą. Amen
Po to Išganytojas dar kalbėjo:
Kas vienerius metus kasdien kalbės šias maldas, išgelbės iš skaistyklos 15 savo giminės sielų, 15 teisiųjų iš jo giminės gaus ištvermės malonę, 15 nusidėjėlių iš jo giminės atsivers. Pats asmuo, kuris jas kalbės, pasieks pirmąsias tobulumo pakopas, ir 15 dienų prieš jo mirtį aš duosiu jam savo brangiausiąjį Kūną, kad taip jis būtų apsaugotas nuo amžinojo alkio; Aš duosiu jam gerti mano brangųjį Kraują, kad apsaugočiau jį nuo amžinojo troškulio. Ir 15 dienų prieš savo mirtį jis pajus didelį gailestį ir giliai supras savo nuodėmes. Aš pastatysiu mano pergalingo kryžiaus ženklą tarp jo ir piktojo priešo, kad jis būtų apsaugotas nuo jo žabangų. Prieš jo mirtį aš ateisiu su mano brangiąja, mylimiausia Motina ir, maloningai sutikęs jo sielą, įvesiu ją į amžinąjį džiaugsmą. Danguje ji patirs ypatingą mano Dievybės pažinimą, kurio aš nesuteiksiu tiems, kurie nekalbės šių maldų".
Jei kas nors net ir 30 metų būtų pragyvenęs sunkiose nuodėmėse, vos tik jis ims pamaldžiai kalbėti šias maldas arba pasiryš jas kalbėti, Viešpats jam atleis visas jo nuodėmes ir apgins jį nuo visų blogų pagundų. Jis sergės jo penkis pojūčius ir apsaugos jį nuo staigios ir netikėtos mirties, o sielą nuo amžiaus prakeikimo. Ir viskas, ko jis prašys Dievo ir Šv. Mergelės, bus jam suteikta. Kas šių maldą išmokys ir kitus, to džiaugsmas ir nuopelnai tęsis amžinybėje. Ten, kur kalbamos šios maldos, yra Dievas su savo malone. Visas šias malones šv. Brigitai pažadėjo nukryžiuotasis Išganytojas prie krucifikso, esančio Romos šv. Pauliaus bažnyčioje. Tas krucifiksas dar ir dabar yra garbinamas.
Keletas minčių iš šv. Brigitos gyvenimo
Šventoji Brigita gimė 1302m. Švedijoje kunigaikščių šeimoje. Jos tėveliai buvo žymūs ne tik žmonių akyse, bet ir Dievo. Jie turėjo didelį pamaldumą Kristaus kančiai. Dievui patiko šie pamaldūs žmonės ir Jis jų gyvenimą palaimino suteikdamas skaitlingą šeimynėlę. Brigita buvo paskutinioji iš vaikelių tarpo, nes motina tuojau po jos gimimo mirė. Ją auklėjo jos teta.
Iki ketverių metų Brigitukė buvo nebylė. Vieną kartą ji prašneko ir kalbėjo visai gražiai ir taisyklingai. Ne tik kalbėjo, bet ir savo protingumu pralenkė visus savo amžiaus vaikus. Dievui patiko iš šios mergaitės padaryti išrinktąjį pamaldumo indą. Jau nuo pat jaunystės ji pradėjo gauti nepaprastų Dievo apšvietimų ir regėjimą. Vieną kartą jai pasirodė Dievo Motina ir ant jos galvos uždėjo labai gražų vainiką. Tai turėjo reikšti, kad per Marijos tarpininkavimą gauna Dievo malonių.
Vieną kartą jai pasirodė visas kraujais apsiliejęs Nukryžiuotasis Kristus. Sujaudinta Brigita klausė: Viešpatie, kas taip Tave sukruvino?" Kristus jai atsakė: Tai žmonių daromos nuodėmės ir mano meilės niekinimas". Nuo šio regėjimo Brigita nuolat mąstydavo apie Kristaus kančią. Tai mąstydama ji verkdavo graudžiomis ašaromis.
Sulaukusi 16 merų, vykdydama tėvo valią, ji ištekėjo už Noros kunigaikščio Ulfano. Dievas laimino jų moterystę: jie susilaukė keturių sūnelių ir tiek pat dukterų.
Šalia savo rūmų jie pastatė ligoninę ir seneliu prieglaudą, kame Brigita tarnaudavo drauge su kitomis slaugėmis. Jos sielos nusiteikimą, galima suprasti iš pamokymų kuriuos ji davė savo vaikams, ji vienai savo dukrelei rašo: Mano dukrele, jei nori būti laiminga čia ir amžinybėje, tai aš tau palieku šį motinišką patarimą: Dažnai prisimink karčiąją Kristaus kančią ir stenkis dažnai priimti šv. Komuniją. Niekad nepamiršk šelpti vargšų. Mylėk Dievą ir dėl jo mylėk artimą. Kiekvieną rytą pakelk savo mintis prie aukščiausiojo, pavesdama Jam. visus savo dienos darbus ir aukas". Tokioje atmosferoje auginami vaikai irgi ėjo dorybių keliais. Dauguma jų vaikelių mirė jauni, išliko tik dvi dukrelės. Viena jų įstojo į vienuolyną, o kita - susilaukė šventosios vardo pripažinimą-tai šv. Kotryna Švedietė.
Jos vyras įstojo į vienuolyną/Cistersų/, bet ten gyveno neilgai. Mirė 1343 m. Palikdamas šv. Gyvenimo pavyzdį.
Likusi našlė, Brigita viešai išsižadėjo pasaulio ir vedė aštrų atgailos gyvenimą.
Dievas jai suteikė daug dvasinių apreiškimų, kuriuos ji surašė į knygas. Šie jos gauti apreiškimai yra Bažnyčios labai vertinami, nors jie neturi tikėjimo tiesų galios, o tik kaip pamaldumą žadiną dalykai.
Apie 1344 metus ji viename savo dvarų įkūrė 60 vienuolių vienuolyną, kame ir pati apsigyveno. Taip ji davė pradžią Vasteino Brigitiečių vienuolynui, kuris po jos mirties pasklido po kitus kraštus.
Brigita mirė 1373 m., turėdama 70 metų. Popiežius Bonifacas IX ją paskelbė šventąja.
Dažnas apie Kristaus kančios mąstymas išauklėjo ir ištobulino šv. Brigitos sielą. Todėl ir tu dažnai mąstyk apie Kristaus kančią. Ji išmokys tave šventai gyventi ir atrasti amžinąją laimę.
