QUOTE(Giedruolė @ 2010 03 31, 22:22)
Kokią medieną džiovintą ar gali būti ir žalia naudoti medinei perdangai. Balkiai bus palikti atviri ant jų dėsis gipskartonis, OSB, apšiltinimas. Kaip tokie balkiai turėtų būti apdoroti?
Siuo atveju balkiai (sijos) bus uzdaroje patalpoje, kur nebus oro cirkuliacijos. Jei mediena bus nedziovinta prie tokiu salygu, netrukus isiveis puvinys. Siuo atveju mediena privaloma dziovinti. Medienos dregnis turi buti toks pat, kaip toje patalpoje, kur stoves mineta mediena, priesingu atveju "dadziuvinedama" mediena pleises bei "raitysis". Paprastai vidaus patalpose oro dregnis yra 8 - 15 proc. Lygiai tokio pat dregnio turi buti ir mediena.
Papildyta:
QUOTE(kaban @ 2010 03 31, 23:20)
pajutines medienos pjovimo budai - pvz dabar tvorai rekomenduoja imti neobliota mediena, kad dazu daugiau sugertu.. bet kuria maciau pjautine - atrodo is arti nu nedailiai pasakyciau.. gal buna kazkokie niuansai to pjovimo - grubus ar koks svelnus

ko ieshkoti tai

kitas klausimas - jei tvora sudeti, galima sumontuoti tvora ir puse vasaros palilkti dziovinimui ir poto nudazyti? ar sandelioti kol izdzius, poto pamirkyti antiseptikose ir vel dziovinti, poto 2 kart dazyti ir tik tadaaaa montuoti?
Yra du skirtingi neobliuotos medienos apdirbimo budai:
1) kai apdorojama iprastiniais pjuklais - iprastine dvigubo pjovimo mediena, kuria Jus tikriausiai matete ir kuri Jums nepatiko. Ji daugiau siurkstesne, grubesne, pjovimo paklaida per visa ilgi gali siekti iki 4 - 5 mm. apdailinei medienai - tai jau gan daug.
1) dar "sviezias" apdorojimo budas, kai yra skeliama specialiais smulkiais pjuklais. Pavirsius atrodo zymiai grazesnis, tvarkingesnis, ne toks "pasisiauses". Pjovimo paklaida iki 1-2 mm. Sis apdirbimo budas atkeliavo is skandinavu. Si technologija naudojama siurkstinto pavirsiaus dailylentems, kurios del itin gero dazu igerimo yra kone dvigubai ilgaamziskesnes lyginant su obliuotomis.
Del lentu montavimo. Negalima montuoti tol, kol lentos yra nedazytos, nes:
* po kurio laiko, kai lentos siek tiek issivaikscios, islys nenudazytos vietos;
* kai dregme pasieks i nedazytas/ neimpregnuotas vietas ( o taip atsitiks, nes ji prasiskverbs i sudurimus ir plyselius) ten prasides puvimo procesas. Sekantis zingsnis, tas puvinys prades plisti toliau ir i dazytas vietas, nes dregme veiks jau is vidaus.
Papildyta:
QUOTE(biesas66 @ 2010 03 31, 23:43)
Neobliuota mediena ne tam kad daugiau dazu susigertu,o tam kad dazai nesiluptu zemen. patikek manim ,ant neobliuotos medienos dazai kurkas geriau laikosi. O mediena jei bus pjauta su rusisku gateriu tai aisku kad bus negrazi,bet dabar jau pilnai yra gaminamos su svelniu pasiausimu.
Del dazu lupimosi. Is dalies taip. Ant neobliuotos medienos dazai maziau atsokineja, bet atsokineja. Sis nemalonus procesas daugiau priklauso nuo pacios dazyves. Pvz. Dazant pramoniniu budu net ant obliuotu pavirsiu dazai " neatsokineja". Tiesiog po kurio laiko atsiranta plika akimi neiziurimi mikroitrukimai. Dazant pramoniniu budu, prieziura labai supaprasteja. Vietoje iprastinio atsilupusio dazu sluoksnio sveitimo, reikia pertepti specialiu laku.
Papildyta:
QUOTE(indruciukas @ 2010 04 01, 10:28)
Kaip mums aiskino lentpjuvej,kur emem lentas tvorai, tai tas "pasisiausimas" priklauso nuo to,kokiu metu laiku pjautos lentos. Graziausiai- maziausiai "pasisiaususios" lentos buna pjautos ziema
Mes emem impregnuotas lentas, jas susukom ir siais metais jau reiks butinai dazyti- nes impregnavimas neamzinas, jis tik saugo mediena nuo papilkejimo du daugiausiai tris metus...
Labai gerai, kad sumontavote impregnuotas lentas. Taciau jei tas impregnavimas buvo pavirsinis, tada jis greit issiplaus ir mediena apsaugos nebetures. Labai blogai, kad dazyma atidejote tokiam ilgam laikui. Antiseptika labai greitai isplauna, galima sakyti, kad Jus dazysite tik "pusiau" impregnuotas lentas. Antra blogybe ta, kad medienai stovint lauke, traukiasi pavirsines poros, tai reiksia, kad dazu igerimas blogeja, ilgaamziskumas taip pat.
Papildyta:
QUOTE(indruciukas @ 2010 04 01, 14:48)
2,5m
Bet jei statysit kas tvora tai patarimas- darykit lentas arba 2,4 arba 3 metrai, nes tai yra standartas ir pigiau mediena kainuoja, o mes pirmiau issipylem pamatus tvorai su 2,5 tarpais ir tik tada suzinojom apie standartus
Na ne visai. Tiesiog dauguma lentpjuviu naudoja standartini 6 metru ilgi. Todel logiska, kad 3 m taip pat dazniau sutinkamas variantas ( 6 m perpjauna per puse)
2,4 m kaip ir kiti ilgiai sutinkami reciau. Reikia ieskoti lentpjuves, kuri specializuotuosi ivairiu ilgiu gamyboje.
Pastabos del lentu ilgio. Labai daryti placiu tarpu nepatarciau. Kuo jie pplatesni, tuo didesne medienos deformacija. Iseitis - deti papildomus sustiprinimus per lentu viduri arba storinti pacia lenta.
Rekomendacijos butu tokios:
* Esant 20 mm lentos storiui, tarpas tarp tvoros stulpu turetu buti iki 2 m
* Esant 25 mm lentos storiui, tarpas gali buti iki 2,5 - 3 m
Papildyta:
QUOTE(tiutis @ 2010 04 01, 22:53)
as tariaus del lentu tvorai,kaina ta pati,nesvarbu koks lentos ilgis, ar plotis nuo 9 iki 12cm.su salyga kad ne visas kiekis gaminamas iskart, o dalimis.
Na tai priklauso nuo lentpjuves ir nuo naudojamu ilgiu. Dazniausiai yra taip: jei Jusu pasirinktas ilgis dalinasi is 6m ( sis ilgis dazniausiai sutinkamas gamyboje), kaina yra mazesne, jei nesidalina - didesne, nes lieka daugiau atlieku, kurias lentpjuve skaiciuos i Jusu saskaita.