Prasidėjo viskas labai liūdna gaidele.
Nusprendėm su vyru,kad jau laikas,laikas ateiti naujam žmogučiui i mūsų šeimą. 2006m. vasario 18. mano gimtadienis. Menesinių nėra.Kažkas viduje kirba,neramumas,nulėkiau į vaistinę ,nusipirkau testą,2 juostelės,kokia aš laiminga.Atrodo pati geriausia dovana,kokią aš galėjau gauti.Šventėme tryse,aš,vyras ir vyresnėlė dukrytė. Vyras negalėjo atsidžiaugti...
Visą laiką iki tos nelemtingos kovo 8d,jaučiausi super. Ryte kovo 8d vyras grižo po naktinės pamainos su gėlytėmis man ir dukrai.Aš dar gulėjau lovoje.dar išgėriau arbatos ir nusprendžiau,kad laikas keltis,nes reikėjo važiuoti pas daktarę apžiūrai. Nuėjau i vonią,paleidau vandenį ir staiga.....šviežias kraujas. Dieve mano,ką tai reiškia? apsirengiau,nulėkėm pas daktarę,apžiūra,vienas daktaras po kito,echoskopai,tyrimai ir liūdnas daktarės veidas : vaisius yra,bet širdelė neplaka nesivystantis nėštumas...Viešpatie,kaip neplaka,juk viskas buvo tvarkoje,viskas turėjo būti tvarkoj....Kodėl man,kodėl,kodėl,kodel? Sako reikia daryti abrazija,nes vaisius dėl kažkokių priežasčių negali pasišalinti....Galima daryti dabar,arba rytoj iš ryto.
Atvažiavau rytoj,nes dar vis tikėjausi STEBUKLO,gal suklydo,gal nedamatė,gal.... Bet to "GAL" nebuvo.Atliko tą procedūrą.Kaip aš jaučiausi ? ogi taip:tusčia,išardyta,sudraskyta ir be savo žirmiuko viduje,be savo angelėlio,kurio taip laukiau,kurį jau sapnavau.....
Praėjo keli mėnesiai,daktarė leido bandyti vėl.Bijojau,norėjau,laukiau,svajojau . Ir ...birželio 25

Taip...2 juostelės...birželio 26...rūdos išskyros.Viešpatie,žemė slydo iš po kojų. Kodėl vėl? Nulėkiau pas daktarytę,apžiūrėjo,sako nieko namatau,dar karta padarėm testą. teigiamas. Paguldė i ligoninę stebėjimui. Kasdien darė echoskopiją ir nieko.....Bet po 1,5 sav. pamatė puslyte.Dako ,kad dar nesidžaugčiau,neįsijausčiau,nes kadangi išskyrų nesumažėjo o tik padaugėjo tai vėl gali būti tas pats. Kiekvieną vakarą meldžausi,prašiau žirnioko kad neišeitų.
Matyt žirniukas išgirdo :wub:kraujavimas liovėsi,grįžau namo. 15 sav,vėl kraujo lašiukai,vėl nerimas,ašaros,baimė,baimė prarasti...
Echoskopija...Bijojau kaip nežinau ko,bet širdelė plaka

ir tai svarbiausia. Daktarė paskirė kažkokiu hormonų,krūva vaistų ir jokios garantijos. Turėjau važinėti pas ja tikrintis kas 2 sav. Ir tikrinausi.Kiekvienas apsilankymo pas ją kartas buvo labai baisus,nes žinojau,kad.....
28 sav,visiškai liovėsi visi kraujavimai,vaikiukas jautėsi kaip ir gerai,bet aš vis bijojau,daktarė padarė echoskopiją,netgi paskė ,kad laukiu mergytės ir sako vyrui,pažiūrėk,kaip čiulpia letenėlę

Vyras dar pajuokavo,kur ta daktarė pamatė mergytę?

jam atrodo,kad ten berniukas

....
Lime,džiaugsmu ir nerimu gyvenau iki 37,5 sav.
Ryte atsikėliau,kažkas netaip,viską skauda,niežti,draskiausi iki kraujų. Vėl nulėkiau pas daktarę (ačiu jai už kantrybę) ,atliko tyrimus,man kažkas negerai su kepenimis,kažkokių fermentų per daug...Aš tik klausiau,ar vaikeliui viskas gerai...
trečiadieni mane paguldė i ligoninę,lašino vaistukus,hormponu dar neleido nutraukti,kadangi tik jų pagalba placenta funkcionavo. Ketvirtadienio vakarinė apžiūra : kaklelis atsidaręs 2 cm. Dieve,jaučiau,kad jau greitai....
Naktis,skausmai,ryte 6 val i gimdykla. Skambinu vyrui,sakau,kad važiuotu,nes jau tuoj....
8 val,nuleido vaisiaus vandenis ir prasidėjo,didiejo skausmai

atvažiavo vyras,taip gera ir saugu buvo,kai jis šalia.Paprašiau epidūro,dar patikrino,sako ,kad jau 5 cm,tai gal ir nereikia. Ne,reikia ir dar kaip,skauda go nesvietiškai
Daktarė sako vyrui,: Na kaip? jaudiniesi,tuoj jau greit turėsi savo dukrytę. Vyras juokauja : na vistiek dar yra 1 proc,kad bus sūnelis
13.25 val. Noriu i WC,sulėkė visi,daktarytėnakušerė,anesteziologas ir dar kažkoks daktaras.Paprašiau vyro,kad išeitu,net nežinau kodėl

Pirmas sąrėmis,stumk...stumiu.Antras sąrėmis,stumk....mtosi galvutė,akušerė juokauja: atkeliauja blondinas

Trečias sąrėmis,stumk......palengvėjimas ir aaaaaaaaaaaaa,eeeeeeee.13.40 Mano žirniukas atkeliavo,girdžiu tik daktarėlės balsą: pakvieskit vyrą,tegul eina savo procentus žiūrėti

Turime mergytę,nuostabų kūdikėį,mano žirniuką

Vyras verkia,verkiu ir aš....
Prieina daktarė ir tyliai tylia man pasako:
Na ka saulytė,IŠNEŠIOJOM tavo žirniuką
labu dienu mazam zirniukui