QUOTE(naitas @ 2008 02 17, 00:23)
Na taip, iš žodžių susideda... Betgi ar tie žodžiai neturi spalvos, negali turėti perkeltinės prasmės? Argi jie neturi jausmų? Argi nieko negalima skaityti tarp eilučių?
Ar jeigu sako "diedas", tai būtinai reikia suprasti kaip kokį nevalą, apsidergusį, prasigėrusį anot čia kai kurių "traktoristą"? Oi, kiek traktoristų yra tokių, kad tskant, pralenktų visus "mano brangiausias, mano mylimiausias, mano nuostabusis"... Kodėl "diedas" negali būti subrendęs, mylintis vyras? Visai jaukus toks užvadinimas...
Kodėl moteris verčiama neigti save? Jeigu ji taip jautė tuo metu, taip matė, jai taip atrodė, taip ir parašė. Juk tema - "gimdymo istorija", o ne kokia nors "pogimdyvinis rožinis melas nepatyrusioms, arba gailėkis, kad tau gimdant nebiro rožių žiedlapiai ir nematei dieviškų apsireiškimų".
Nesuprantu, kaip tos moterys tada pasakas seka savo vaikams. Juk ten tiek daug visokių personažų, ir jeigu jos viską supranta taip tiesmukai, be fantazijos, be jokio gėrio paieškos. Išprusimo, apsiskaitymo stoka? ar fantazijos? ar paveiktas protas kažkokių pliušinių širdelių ir rausvos spalvos, barbiškų žaislų...
Issipletei ir neitikinai, jau nekalbant apie paskutines "pievas"
Juokingos tiek uz grubuma ar slykstuma puolancios autore moterys, bet lygiai tiek pat man juokinga skaityti ir liaupses, uz neva tikroviskai aprasyta veiksma ir realias emocijas, "be pacukravimu" ir "dievisku apsireiskimu"
Gimdymas tai ne nusishikt, atsiprasant

nors ir tas veiksmas gali but atliekamas

ar taip sunku suvokt, kad kiekviena ji isgyvena, jo laukia, ji patiria skirtingai

Prie sito dar prisideda ir sugebejimas viska literaturiskai arba ne perteikt kitiems. O cia taipogi kiekvienos pasirinkimas, ar tai parodyt fiziologiskai, ar dvasiskai, ar nuosirdziai, juokingai ir naiviai
Tiesiog daugiau tolerancijos tokiam stebuklui-kankynei-elementariam fiziologiniam veiksmui ar dar kaip bepavandinsi - gimdymui ir juo besidalincioms mamytems