vaje kokia grazi romantiska stebuklinga istorija ja paskaicius tikrai pradedi tiket likimu ir stebuklais
grazuuuuuuuuuu
kad visoms taip susiklostytu... deja, kad ir kokia meile buna, kartais buna ir kitaip
nuostabu grazu
Istorija įkvepianti vilties, kad tikra meilė yra ir kad ji visada randa išeitį iš beviltiškiausios padėties
fantastiskas pasakojimas, didziule meile
Mano "pasaka" ilga, įdomi. Tai nutiko su dabartiniu mano vyru. Šiuo metu jau esame susituokę, turime dukrytę Ievą ir visi esam be galo laimingi, bet kelias iki dabar buvo labai ilgas ...
Mes susipažinome Palangoje, kavinėje. Aš viena gėriau kavą ir laukiau draugės. Staiga, į kavinukę įėjo gražus jaunuolis, kuris man "krito" į akį. Kaip sakoma- "Meilė iį pirmo žvilgsnio". Liūdnu, bet kartu ir susidomėjusiu žvilgsniu žvelgiau jo pusėn. (vaikino tuo metu dar neturėjau). Turbūt jis suprato, kad jaučiu jam didelę simpatiją, ir bematant atsisėdo prie manęs. Jaučiau, kaip veidas po truputį kaista ir širdis ima plakti vis stipriau ir stipriau. Elgiausi kaip tikra kvailelė, nes nesitikėjau, jog vaikinukas atsisės būtent šalia manęs. Apsižvalgius restorane sėdėjo daug gražių merginų, bet jis pasirinko mane. Apsidžiaugiau, nes jis labai prajuokino, turi gerą humoro jausmą. Viskas rutuliojosi itin greitai. Paskambinau draugei ir atšaukiau susitikimą. Ji žinoma neužpyko, nes žinojo to priežastį. Paklausiau jo vardo,- Arūnas. Apsikeitėm telefono numeriukais, pabendravom, pakalbėjom, daug sužinojau apie jį, o ir jis apie mane. Žinoma, man to neužteko. Juk norisi būti ilgiau ir ilgiau. Taip kad nė minutės nedvejoję susitarėme antrą kartą susitikti, 10 val. papludimyje. Išaušo gražus, saulėtas bei šiltas vasaros rytas. Žmonių buvo nedaug. Į antrą pasimatymą su Arūnu ėjau pakilios dvasios, laiminga, bet kartu ir bijojau. Apsirengiau, pasidažiau ir atrodžiau tikrai gerai. Pasitiko mane Arūnėlis su gražia šypsena veide, kuri tartum praskaidrina visą dieną. Jis rankoje laikė vyno butelį ir dvi taures. Mes gėrėme vyną ir kalbėjom, bet laikui bėgant pradėjom flirtuot. Jis tiesiog žarstė įvairius komplimentus mano atžvilgiu ir vis arčiau artėjo prie mano lūpų. Pasibučiavome. Pasiglamonėjome. Tai buvo pats nuostabiausias įvykis. To nepakako. Norėjosi dar, ir dar ir dar. Pabuvę paplūdimyje patraukėme į jo mašiną. Jis, kaip ir mašina buvo tvarkingas, o tai man patinka. Galvojau, kad jis tik mane nuveš į viešbutį, bet ne. Mes atsisėdę ten nesusilaikėm ir pasibučiavom. Buvau jau pilnametė, tad nemačiau tame nieko blogo. Bučiuodamiesi ir glamonėdamiesi nuėjome į automobilio galą. Tada nutiko TAI. Po šio įvykio pradėjau galvoti- "O jei jis mane ims ir paliks"? Būsiu durniaus vietoj. Ėmiau gailėtis prasidėjusi su juo, nors net nežinojau ką jis man jaučia. Taip nenutiko, jis mane mylėjo ir dabar- myli. Vienas kitam buvome, esame ir liksime ištikimi. Jau daug metų esame kartu. Jis man pasipiršo, žinoma, vėliau, o aš- sutikau. Susilaukėme dukrelės Ievos. Esame laiminga šeima. Puikiai sugyvename, be barnių. Džiaugiuosi dabartiniu vyru Arūnu ir Ieva, tad tokia mano istorija.
Mes susipažinome Palangoje, kavinėje. Aš viena gėriau kavą ir laukiau draugės. Staiga, į kavinukę įėjo gražus jaunuolis, kuris man "krito" į akį. Kaip sakoma- "Meilė iį pirmo žvilgsnio". Liūdnu, bet kartu ir susidomėjusiu žvilgsniu žvelgiau jo pusėn. (vaikino tuo metu dar neturėjau). Turbūt jis suprato, kad jaučiu jam didelę simpatiją, ir bematant atsisėdo prie manęs. Jaučiau, kaip veidas po truputį kaista ir širdis ima plakti vis stipriau ir stipriau. Elgiausi kaip tikra kvailelė, nes nesitikėjau, jog vaikinukas atsisės būtent šalia manęs. Apsižvalgius restorane sėdėjo daug gražių merginų, bet jis pasirinko mane. Apsidžiaugiau, nes jis labai prajuokino, turi gerą humoro jausmą. Viskas rutuliojosi itin greitai. Paskambinau draugei ir atšaukiau susitikimą. Ji žinoma neužpyko, nes žinojo to priežastį. Paklausiau jo vardo,- Arūnas. Apsikeitėm telefono numeriukais, pabendravom, pakalbėjom, daug sužinojau apie jį, o ir jis apie mane. Žinoma, man to neužteko. Juk norisi būti ilgiau ir ilgiau. Taip kad nė minutės nedvejoję susitarėme antrą kartą susitikti, 10 val. papludimyje. Išaušo gražus, saulėtas bei šiltas vasaros rytas. Žmonių buvo nedaug. Į antrą pasimatymą su Arūnu ėjau pakilios dvasios, laiminga, bet kartu ir bijojau. Apsirengiau, pasidažiau ir atrodžiau tikrai gerai. Pasitiko mane Arūnėlis su gražia šypsena veide, kuri tartum praskaidrina visą dieną. Jis rankoje laikė vyno butelį ir dvi taures. Mes gėrėme vyną ir kalbėjom, bet laikui bėgant pradėjom flirtuot. Jis tiesiog žarstė įvairius komplimentus mano atžvilgiu ir vis arčiau artėjo prie mano lūpų. Pasibučiavome. Pasiglamonėjome. Tai buvo pats nuostabiausias įvykis. To nepakako. Norėjosi dar, ir dar ir dar. Pabuvę paplūdimyje patraukėme į jo mašiną. Jis, kaip ir mašina buvo tvarkingas, o tai man patinka. Galvojau, kad jis tik mane nuveš į viešbutį, bet ne. Mes atsisėdę ten nesusilaikėm ir pasibučiavom. Buvau jau pilnametė, tad nemačiau tame nieko blogo. Bučiuodamiesi ir glamonėdamiesi nuėjome į automobilio galą. Tada nutiko TAI. Po šio įvykio pradėjau galvoti- "O jei jis mane ims ir paliks"? Būsiu durniaus vietoj. Ėmiau gailėtis prasidėjusi su juo, nors net nežinojau ką jis man jaučia. Taip nenutiko, jis mane mylėjo ir dabar- myli. Vienas kitam buvome, esame ir liksime ištikimi. Jau daug metų esame kartu. Jis man pasipiršo, žinoma, vėliau, o aš- sutikau. Susilaukėme dukrelės Ievos. Esame laiminga šeima. Puikiai sugyvename, be barnių. Džiaugiuosi dabartiniu vyru Arūnu ir Ieva, tad tokia mano istorija.
QUOTE(Blakstienake @ 2008 01 22, 01:19)
pažvelgiau į jo akis. Ir tuo metu, pamaniau, kad atsivėrė dangus (banalu, bet nerandu kitų žodžių nusakyti šiai būsenai) ir žaibas perskrodęs mane kiaurai, sutrupino į dulkes, išpustė vėjas, o aš beviltiškai bandau tas daleles vėl į save visas surinkti...
paslapčiom žvilgčiojom vienas į kitą. Man svaigo galva, nesupratau, kaip aš, tokia visada savim pasitikinti ir visada žinanti ko nori gyvenime, galėjau taip išbyrėti...
Negalėjau užmigti visą naktį, negalėjau pamiršti tų akių. To veido. Spėliojau iš kurios jis šalies, koks jo vardas, ar jis turi merginą/žmoną!, ką jis mėgsta...
paslapčiom žvilgčiojom vienas į kitą. Man svaigo galva, nesupratau, kaip aš, tokia visada savim pasitikinti ir visada žinanti ko nori gyvenime, galėjau taip išbyrėti...
Negalėjau užmigti visą naktį, negalėjau pamiršti tų akių. To veido. Spėliojau iš kurios jis šalies, koks jo vardas, ar jis turi merginą/žmoną!, ką jis mėgsta...
Nereali istorija.
Toks jausmas ,kad siuos zodzius buciau parasiusi as
Kai perskaiciau 'run away with me' jau pratrukau. N e r e a l i a i !!!! Įdomu kokios tautybės vyras