PINIGAI - NE VISKAS!

Turbut sis posakis 'PINIGAI NE VISKAS, PINIGAI LAIMES NEATNESA!' jau pradeda atsibosti. Visur jis kartojamas, minimas, atrodo, kad darboholikai turetu maziau dirbti, visi maziau taupyti arba maziau pirkti pigiu ir brangiu daiktu, leisti pinigus prabangiam gyvenimui nes 'PINIGAI LAIMES NEATNESA'
Bet ar tikrai?
Tada vel girdesime:
- svarbiausia buti zmogumi, ismintingai gyventi ir isnaudoti savo kaip zmogaus galimybes, isauginti gerus ateities palikuonius, palikti atminima apie save po isejimo is gyvenimo - kaip apie asmenybe!
Bet kaip tai padaryti?

Dvasiniai mokytojai, lyderiai, turtingaisi ir sekmingiausi pasaulio zmones, viena diena ima ir pasako: PINIGAI LAIMES NENESA. Ir mus nuvilia...tai kam mes gyvename?

Ka reiskia turtuoliui PINIGAI?

Ka reiskia eiliniui zemes gyventojui issimoketa banko paskola, masina, geras darbas, atostogos poilsis su vaikais, vaiku ismoketas brangus mokslas? Ar tam nereikia pinigu ar pinigai nedaro mus laimingus?

Iki kada mes jauciames laimingi?

Tai ka reiskia PINIGAI?

Pinigai suteikia saugumo jausmą ir leidžia įgyvendinti savo svajones. Kur nors Indijoje, kur visada šilta, nereikia daug drabužių anei mokėti už šildymą ir užtenka beveik to, kas auga ant medžių, pinigai galbūt reiškia ką kita, nei pas mus. Paradoksas, bet apie pinigus daugiausia galvoja tie, kurie jų turi mažai ir jiems nepakanka. Nueina į parduotuvę, ir skaičiuoja, skaičiuoja, skaičiuoja... kiek pienas pabrango, kiek duona.... Kyla neigiamos mintys, kad atlyginimų nekelia, ir kaip mes čia išgyvensime.. . Dėl to biednesni žmonės pas mus piktesni. Tai sukelia stresą, veikia sveikatą, ji prastėja... užburtas ratas. Pinigų reikia, ir tiek.

Dvasiniai mokytojai, lyderiai, turtingaisi ir sekmingiausi pasaulio zmones, viena diena ima ir pasako: PINIGAI LAIMES NENESA. Ir mus nuvilia...tai kam mes gyvename?


Kodel jie taip sako, ar todel kad jau viska turi ir lengva taip kalbeti?


Karalius sedintis soste gailiai pazvelgia i savo tarna...'pinigai laimes neatnesa' - taria.
Tarnas gyvenantis uz paskutinius grasius, kad islaikytu savo seima, gailiai pazvelgia i karaliaus sluostomus batus...ir tyliai sau pagalvoja 'duotu man kas tavo laime, o tau mano varga!'
Tas pats karalius uz poros metu, stovi miesto centre persimetes skraiste per nuoga peti ir igijes sventa lyderio veida - veda paskaitas apie gyvenimo dziaugsma ir laime. Pro sali eina buves jo tarnas gailiai atsiduses pagalvoja 'lengva tau atsisakyti turtu, kai esi ju persisotines...o as stai toliau valysiu batus, nes turiu seima ismaitinti....'

Nu ir filosofinė tema Manau kad mūsų visuomenėje pinigai lemia labai daug - suteikia laisvę, padidina galimybes, suteikia saugumo jausmą, garantuoja ateitį ir t.t Kaip sakė klasikas - ne piniguose laimė, o jų kiekyje

Tai kodel tada kai atsiranda ta laisve, padideja galimybes, atsiranda saugumo jausmas, garantuota ateitis - zmogus staiga pasijaucia bevertis? Vadinasi pinigai kazko nesuteikia...O koks kiekis pinigu suteikia laime?



Kaip sakė klasikas - ne piniguose laimė, o jų kiekyje
[/quote]


Manau, kad tas klasikas buvo materialistas

niekada nesvajojau būti labaaai turtinga.

tačiau visada svajojau turėto savo jaukius namus, ar bent savo butą,

bei gyventi nejaučiant pinigų stygiaus. neriboti per daug svaęs ir savo artimųjų.

Pinigai -tai tik priemonė , kurios dėka mes patenkinam savo materialius poreikius. o juos tenkinti būtina , nes gyvenam tokioj aplinkoj, kur be pinigų sotus ir saugus nesijausi.

H. Braunas - Pinigai ne visada atneša laimę. Žmonės su 10 milijonų dolerių nėra laimingesni už žmones su 9 milijonais dolerių.

Mūsų atsilikusioje šalyje, kurioje žmonės geriausiai skaičiuoja svetimus pinigus, pinigai, žinoma, neša laimę. Realiai kiek aš pažįstu žmonių, kurie sėkmingai sukūrė savo verslą, gavo tikrai gerai apmokamą darbą, kurie gyveno gana skurdžiai ir po to sėkmingai įsitvirtino užsienyje. Drąsiai galiu teigti, kad jie pasikeitė, nes dabar su jais galima šnekėtis tik apie pinigus, jų pasaulėžiūra formuojasi iš naujo, jie net kvailai elgiasi su savo taip sėkmingai uždirbamais pinigais ...
Šį posakį vartojame tada, kai neleidžiame sau kažkokios tai smulkmenos, tarkim puikaus vakaro su draugais, nes tai jau būtų papildomos išlaidos ... Tačiau kiek tai vėliau suteikia džiaugsmo ... Juk už tokias progas suteikti savo sielai džiaugsmo, gali kelias dienas ir dar skurdžiau pagyventi ... Kiekviena šeima turi savo poreikius, paprastai nėra laimingi tie, kurie nori leisti sau tiek, kiek jų kaimynai, tačiau neišgali tiek ...
Mudu su vyru kažkada, kai mūsų finansinė padėtis buvo kur kas geresnė, kiekvieną savaitgalį vakarieniaudavome restorane ... Drįstu teigti, kad tada nebuvome laimingesni, net atvirkščiai, dabar kartą per kelias savaites pasidaryti skanią vakarienę namie ir atsikimšti ne pigiausią vyno butelį yra daug maloniau, nei sėdėti ten, kur visada pilna žmonių, greitai pavalgyti ir užleisti vietą kitiems ... Tada galėjome leisti sau kartą per metus atostogas, pavyzdžiui, Norvegijoje, o dabar savu automobiliu traukiame į Latviją ... Kodėl ne? Taip net smagiau ...
Pinigai laimės neatneša, ją susikuriame patys ...
Pinigų uždirbti daugiau yra svarbu, tačiau ne visais įmanomais būdais, nes tada nebespėji džiaugtis jais ...

Pinigai laimės neatneš, bet neturtas pats savaime taip pat nepadarys žmogaus laimingu. Todėl, jei galėčiau rinktis, geriau būčiau turtinga ir nelaiminga, negu neturtinga ir nelaiminga

O gal žmogus pradeda įsiklausyti į save? Gal pinigai kaip tik pagaliau suteikia progą pasigilinti į kitas problemas, labiau vidines?

Kai svarbiausia problema - iš kur gauti pinigų, pvz., buto šildymui, ne taip paprasta pradėti savo gyvenimo, savo vertės, prasmės, tikslų apmąstymus... Sieloje gali būti -n skaudulių, bet jie taip ir liks neišgirsti, kadangi juos užgožia primityvūs finansiniai klausimai. O va kai turi kuo ne tik susimokėti už šildymą, bet ir pasišildyti žiemą kur nors Karibuose, tada į paviršių iškyla gilesni, svarbesni dalykai. Manau, pinigai nepadaro žmogaus nelaimingu - gal tik labiau leidžia pamatyti save, be tam tikros nejautros, kurią suteikia finansinis nepriteklius ..
Papildyta:


Įdomu, apie ką su jais buvo galima šnekėtis anksčiau? Ar tikrai, buvo eruditai, intelektualai, puikai orientavosi meno, kultūros pasaulyje, praturtėjo ir ...tapo tušti ir prėski?
Ir apie ką bandėte su jais šnekėtis dabar? Ar bandėte apie keliones (jei turi pinigų, matyt, ir pakeliauja)? Apie gero vyno rūšis? Apie vaikus (jei turi)? Apie filmus, knygas? Labdarą, pagalbą kam nors? O jei ir apie pinigus - gal tie žmonės gali kompetetingai patarti, pakonsultuoti investicijų, akcijų klauismais?

Tiesa pasakius jie tikrai buvo kitokie žmonės ... Kalbėdavomės apie viską, jie viskuo domėdavosi, net laisvalaikį kartu leisdavome ir keliaudavome kartu ...
Dabar užknisa jau vien tai, kaip susitikus iškart pokalbiai pakrypsta į pinigų pusę, kaip jie juos leidžia, kiek uždirba, kiek visokių nesamonių išsimokėtinai pasiėmė ir t.t. Žinoma, ne visiems taip būna, tačiau tie, kurie iš palyginus laabai prasto gyvenimo staiga peršokia keliais lygiais aukščiau, nebežino kur dėtis ir taško pinigus bele kaip, ir dar tuo giriasi ...

O gal tik nori pasidžiaugti? Na pvz., kai mes neseniai pirkom išsimokėtinai indaplovę, aš irgi artimiems žmonėms gyriausi , kaip dabar palengvėjo gyvenimas ir net rekomendavau tokį modelį kaip mūsų (nedidelę, taupią, neįmontuojamą). Bet tikrai ne norėdama sukelti pavydą - kartais teisiog norisi pasidalinti tuo, kas džiugina kad ir pačiais niekingiausiais materialiausiais daiktais

Šiaip yra toks geras posakis, kad tikrus draugus pažinsi ne nelaimėje, o laimėje

kai tave slegia piniginiai rūpesčiai kaži ar būsi laimingas, o kai turi pinigų tai tik nuo žmogaus priklauso kokį gyvenimą jis nugyvens - ir turtingas gali gyventi prasmingai