QUOTE(harm @ 2009 11 17, 08:32)
1. ką darytumėt, gavę (įsigiję) ekonomikos daktaro diplomą? vargu, ar pavyktų tuo pasinaudoti.
2. ką darytumėt laimėję milijoną? vargu, ar pinigai būtų racionaliai panaudoti. kodėl? todėl, kad reikia viso proceso iki tuos pinigus sukaupiant. lygiai taip kaip ir su diplomu.
3. mačiau jus sakant "norėčiau savęs neriboti". turtingi žmonės (kurie pinigus uždirbo nuo 0 savo pastangom) save nuolatos riboja. jie galėtų sau leisti _labai_ daug, tačiau tikrai neleidžia. tokiems žmonėms prabanga jau nieko nereiškia - gali važinėti su darbiniu arkliuku opeliuku.
4. o šie žmonės tapo turtingi tik dėl požiūrio į pinigus. pinigai - tai proto ir pastangų įvertinimas. kiekvienam žmogui reikia būti įvertintam, tačiau kiekvienas įvertinimo siekia savaip, štai vieniems žmonėms piniginis įvertinimas yra geriausia, ką jie gali gauti. ir ko gero objektyviausia. tačiau tai nereiškia, kad tie pinigai skirti taškymui. tai TIK įvertinimas.
5. gyvenime svarbiausia žinoti, kas TIKSLIAI suteikia laimės. o žinojimas, ko NENORI laimės tikrai neatneš...
1. Jei žmogus žino, kodėl pirko būtent ekonomikos daktaro, o ne fizikos ar informacinių technologijų ar kt. diplomą, tai jis ne šiaip sau, o todėl, kad galbūt savamokslis ar Dievo dovanos dėka išmano daugiau praktikoje nei tas pats diplomuotas veikėjas, žinantis tik teoriškai, iš vadovėlių. Todėl nusipirks tik dėl to, kad tokiems dundukams, kurie žmogų vertina tik pagal popierių, o ne pagal žinias ar smegenis, parodyti leidimą išklausyti jo faktines žinias, išmanymą ir kt.
2. Kodėl žmogaus įgyvendintos svajonės to mln dėka nėra racionalus panaudojimas? Jis nusiperka tai, kas jam gyvybiškai buvo būtina, jis keliauja, nes apie tai visuomet svajojo (bet neturėjo už ką), jis susistato naujus dantis (nes nebuvo už ką), jis investuoja į vaikų mokslus, jis susikuria savo seniai svajotą verslą (nors jis ir nuostolingas ir galų gale žlugs). Jis tiesiog pasinaudoja gyvenimo duotu šansu, kažką pakeisti jame ir atrasti naujų spalvų. Ir jam galbūt vienodai rodo, kad vieną dieną jis atsibus be nieko. Bet tuo laikotarpiu jis yra pats sau Dievas.
3. Taip, jie riboja, nešvaisto. Bet tuo pačiu jie savęs neskriaudžia. Nori keliauti - keliauja, nori kasdien pietauti restorane - jie sau neatsako, nori ilsėtis 3 mėnesius - pirmyn. Tiesiog jie laisvesni. Jie gali sau leisti ribotis, taupyti, bet tai daro ne dėl to, kad taip gyventi visą gyvenimą. Jie pasirenka kitus prioritetus. Pvz. ne visi turtuoliai perka auksinius telefonus ar prabangius laikrodžius, limuzinus, nors kitiems tai yra bereikalingas pinigų švaistymas. Ir lietuvių tarpe tokių yra apstu. Niekada nepamatysite oligarcho D. Mockaus su prabangiu mobiliuku ar apsirengusio kaip koks beprotiškas dabita. Bet va limuziną jis turi.

Tai kur logika? Jos nėra, nes žmonės laisvi pasirinkime.
4. Ne visiems tai proto įvertinimas. Dažnai gyvenime lemia atsitiktinumai, "būti laiku ir būti šalia teisingų žmonių", palankiai susidėlioję ekonomikos vingiai. Kodėl pastaraisiais metais daug praturtėjo iš NT burbulo, o prieš 15 m. daug kas pralobo iš kontrabandos? Nes buvo toks laikmetis. Bet buvo tokių, kurie lygiai taip pat rizikavo, bet nespėjo išlipti į besitraukiantį nuostolių liūną. Neužteko proto? Galbūt. Bet kai žmogus pradeda žaisti kazino lygmenyje, jį užvaldo azartas.
5. Beletristika ir tiek. Kaip tu gali žinoti, kas tau tiksliai suteikia laimės? Ar žmogus gali išbandyti viską ir atsirinkti? Ne. Jis gyvena ir patiria džiaugsmus ar nusivylimus, jis persisotina. Galima pasakyti, kad seksas suteikia daug laimės. Bet gi nesidulkinsi kasdien su visais, kad nuolat patirti tą laimės pojūtį? Galų gale tai taps rutina ir nuoboduliu. Galima nuolat keliauti, ieškoti ekstrymo, susidurti su kraują kaitinančiais dalykais, medituoti ar kt. Ir tik gyvenimo pabaigoje suprasti, kad laimė yra čia pat šalia, jos nereikia ieškoti, atrasti, blaškytis. Galbūt ji pačiuose paprasčiausiuose dalykuose.