sedziu nezinioje

na, gudu tada. Bet patarti siuo atveju galetum kazka... tokio, protingo... is patirties..

nesenia žiūrėjau laidą per rusus apie psicologiją ir t.t. Tai tądien nagrinėjo tokį atveją, kai žmoną apie seną meilę svajot pradeda, susigrąžint nori ir t.t. Pasirodo tai žmonai patinka ne ta sena meilė, o prisiminimai apie ją. Ir kai ta žmona grįžo pas seną meilę, neilgai juodu džiaugės, pasirodė, kad jis nėra toks angelas kaip ji svajojo, nesulaukė ji tokio dėmesio apie kurį kiauras naktis svaojojo.. galiausiai grįžo pas vyrą, nes su vyru jau buvo viskas patirta, aišku , konkretu.. Žodžiu šitos laidos dėka ir aš abejoti pradėjau ar tikrai verta grįžt pas pirmą meile.. jei ne ši laida, stačia galva būčiau nėrus į naujus santykius, bet abejot pradėjau ar verta.. ir dabar dar abejoju.. ypač kai žinau, kad jis ne šventas ir ne šeimą su juo kurt.. o jei savo žmonai buvo neištikimas su manim.... turbūt ištikimas ir man neliktų... nežinau, protas lyg sako stop, bet ta savimeilė ir viltis... bet tikrai niekam nepatariu kabintis ant senos meškerės.

Negalvojau, kad man teks tokioj temoj apsilankyt ir dalinti savo isgyvenimais, bet......gyvenimas ziaurus.
Ir taip pilna problemu turiu, tai dar suzinojau, kad vyras turi kita. Tik dar nezinau kokie tarp ju is tikruju santykiai, nes vyras prisiekinejo, kad su ja nemiegojo. Ot ir patikek, kaip nori, jei jis man i akis ziuredamas meluoja. Pirmas itarimas buvo kai su vyru pietavom restorane, o jinai paskambino. Aisku pokalbis buvo labai trumpas ir jis isskyrus zodi "ne" daugiau nieko doro ir nepasake. O man pamelavo, kad skambino draugas, su kuriuo taresi susitikt. Ir galiausiai viskas isaiskejo namuose, kai ji parase jam zinute, o as isrovus vyrui is ranku telefona ja perskaiciau. Tie zodziai, kad "tu man rupi ir noriu buti su tavim" man niekaip neislenda is galvos. Dar turbut niekada nebuvau taip pazeminta, sugniuzdyta ir apgauta, kaip ta minute.
Visa vakara praverkiau, kaip jau seniai neverkiau, susirinkau iseit is namu, bet vyras niekur manes neisleido. Jo paaiskinimas viskam tam buvo, kad mazdaug pas ji darbe isidarbino panele, kuriai jis pora kartu buvo pasakes komplimentus, tai dabar jinai ji atakuoja skambuciais ir zinutemis. Maldavo patiket, kad tarp ju nieko nera, kad jis myli ir nori buti tik su manim. O man nieko nesake, kadangi nenorejo, kad be reikalo pergyvenciau ir prigalvociau to ko nera.
Ir kaip tureciau juo patiket, jei jis melavo nuo pat pradziu, kodel negalejo pasakyt visos tiesos, jei jau tokia tiesa? Nezinau, netikiu juo, nezinau ka galvot ir nesu tikra kada musu santykiai bus tokie kaip buvo. Kaip man zinot, kad tarp ju, jei ir buvo kas nors, kad to daugiau nebus?
Gal kas buvo panasioj situacijoj? Gal galit patart, nes esu visiskoj nevilty.

Jūs visiškai teisi - susirinkit daiktus ir išeikit.

Tai kad neisleidzia ar neskaitet?
Visa vakara praverkiau, kaip jau seniai neverkiau, susirinkau iseit is namu, bet vyras niekur manes neisleido.

Skaičiau. Jei daiktai surinkti, tai tik techninis klausimas. O gal ją pagrobė? Nebeišleidžia iš namų? Gal "Arą" kviesti su snaiperiais?

1)Nepanikuot
2)Nelyst prei vyro su kaltinimais
3)Pagert "uspakojoncų"
4)Užsiimti sau miela veikla
5)Neklausyt Medinio

o gal ji nenori iseit? juk visada yra ir dar kita iseitis, o ne tik susirinkt daiktus ir trenkt duris...

Dar labai mazai argumentu,tam kad sugriautumet seima

Instrukcija Nr. 3
Vakare jam superinis oralinis. Kuriam laikui paskutinis. Jei būtų totalizatorius statyčiau už tai kad suveiks.

Tai gal pirma reikia išbandyti tas KITAS išeitis? O tik po to krautis daiktus ir trenkti durimis? Nemanote?

Čia kaip vienoje istorijoje, kur sėdi dvi draugės ir viena ašarojanti guodžiasi, kad ji liepė vyrui susirinkti daigtus ir nešdintis po velnių. O jis, kiaulė, ėmė susirinko daiktus ir išsinešdino.

Dar net nera dvieju metu kaip mes susituoke, todel yra labai sunku sumest smutkes ir iseit visam laikui. Norisi tiket, kad viskas pasibaigs gerai, bet gi sakoma buvo vienas kartas, bus ir antras, ir trecias.....