Įvaikinimas homoseksualų šeimose

Požiūris į homoseksualumą
Daugelis religijų (tarp jų - visos judaistinės kilmės religijos – islamas, judaizmas ir krikščionybė) homoseksualų ar biseksualų elgesį iki šiol laiko nuodėme. Kai kurios iš religijų homoseksualumą bei biseksualumą traktuoja kaip asmens pasirinkimą. Šiose religijose laikoma, kad homoseksualai pasirenka nuodėmingą gyvenimą, kai nusprendžia turėti seksualinių santykių su tos pačios lyties asmenimis.

Romos katalikų bažnyčia šiuo metu pripažįsta skirtingų lytinių orientacijų egzistavimą, tačiau remdamasi homoseksualių santykių reprodukcijos stokos argumentu reikalauja susilaikymo nuo tokių santykių,. Pagal dabartinę bažnyčios doktriną, biseksualūs asmenys privalo apsiriboti tik heteroseksualiais santykiais; jų homoseksualūs potraukiai tėra „išmėginimas“.

Požiūris į homoseksualius žmones įvairiais laikotarpiais ir įvairiose kultūrose buvo skirtingas; Senovės Graikijoje, pavyzdžiui, homoseksualumas buvo visiškai normalus reiškinis. Kai kuriose visuomenėse, pvz., Spartoje, tam tikrose situacijose homoseksualumas netgi buvo skatinamas. Vėliau Europoje homoseksualumą imta laikyti iškrypimu bei psichine liga, kurią gydydavo psichiatrai. Tam tikrais istorijos etapais homoseksualumas tapdavo neapykantos objektu visuomenėse, sprendžiančiose politines arba socialines problemas. Tokiu pavyzdžiu gali būti nacių vykdytas masinis homoseksualių asmenų naikinimas arba baudžiamasis persekiojimas sovietinėse totalitarinėse visuomenėse.

Antroje XX amžiaus pusėje požiūris į homoseksualus pamažu ėmė liberalėti. 1960-aisiais pradėjo formuotis šiuolaikiniai socialiniai LGBT judėjimai, ir nuo 1970-ųjų gėjų klubų steigimas bei LGBT paradų rengimas tapo masiniu ir reguliariu reiškiniu; visuomenės nuomonė viešųjų gėjų renginių atžvilgiu išsiskiria: vieni mano, jog jie tik padeda įtvirtinti homoseksualų atskyrimą nuo visuomenės, kitų nuomone, tai yra tam tikras būdas įrodyti, kad homoseksualai taip pat turi teisę rengti savo viešus renginius. Radikalesnių pažiūrų individai kaltina šį judėjimą informacinio balanso dėl žmogaus socialinių laisvių pažeidimu: jų teigimu, LGBT vykdo atvirą propagandą, kai būti homoseksualiais yra „skatinama“; savo ruožtu, gėjų bendruomenės kaltina pastaruosius homofobija.

Ar valstybe nera atsieta nuo religijos? ar gali valstybes politika ir paziuros buti grindziamos religija? Taip, turim mes tokiu valstybiu - kaip dauguma musulmonisku - kuriose religijos nera atsietos.. gi vakarai tokio kelio nesirenka. budami vakarietiskos visuomenes dalimis, priimdami savo teises, privalome gerbti ir kitu teises.
Demokratines valstybes istatymai ir vertybes remiasi ne tradicijomis ir ne religija, o pagrindiniu principu , jog zmogaus laisve apriboti gali tik kito zmogaus laisve. Homoseksualai kaip ir heteroseksualai savo paziuromsi ir elgesiu neikam nekenkia.

tenir toliau idomiai rase, bet aisku jos(tos didziosios protinguoles) vistiek mus puls irodinedamos savo tiesas ir negaledamos priimti priesingos puses nuomone

Tai tu man pasakyk "KAIP"? Ar nezinai?
N-ioliktaji karta sakau, kad ner tu irodymu tampama ar gimstama , ar ir tampama, ir gimstama
Kam klaust ta pati per ta pati manes, jeigu as klausiu butent to paties?

As nesinervinu. Tiesiog pritrukstu kantrytes simta kartu ta pati kartoti, o vel pasipila tokie patys argumentai apie kuriuos jau buvo kalbeta.

Bernardinai netinka, nes yra saliski. Jie katalikai. Baznycios doktrina yra pries homosexualizma. Labiau saliska straipsnio vargu ar galima buvo rast.
Papildyta:

Vargeli tu mano. Juk jau idejau net ne viena moksliniais irodymais pagrista straipsni kur juoda ant balto parasyta, kad homosexualais gimstama ir nera jokiu pagristu irodymu, kad tampama.

Daugiau nekartosiu. Akivaizdziai nenorit zinot.

ne tai as tada klausiu, tu teigi kad tas vienuolis meluoja?ar bernardinai cia tiesiog surase saliska interviu nieko nekalbine?
tai yra zmogaus patirtis. jis teigia mates pvz kaip del vienokiu aplinkybiu jie tampa tradicines orientacijos. vadinasi nera isimtinai gimstama homoseksualu.
tai vat man kyla klausimas kodel jis turetu meluot.jis cia ne bendrai baznycios ar savo asmenine pozicija desto, o konkreciai pasakoja kaip buvo.

jei pritruksti kantrybes tai nediskutuok

o as pateiksiu priesinga, tavajam, straipsni

Medvedskytė, Homoseksualumas, 2007-05-01
2007 06 12
Asta Medvedskytė, Homoseksualumas. Ar tai natūralu? // www.lrt.lt, 2007 05 01

Savaitgalį sostinėje žygiavo šeimos, primindamos tradicinės šeimos svarbą ir funkciją – gyvybės kūrimą. Po mėnesio gatvėmis žygiuos homoseksualai su didžiule vėliava, prie kurios, anot organizatorių, vietos užteks visiems.
Visuomenė bus raginama priimti „netradicinę“, vienos lyties partnerių, šeimą.
Tarptautinio šeimos ir vedybų instituto Austrijoje profesorius, gydytojas psichoterapeutas Gintautas Vaitoška lrt.lt teigė, kad prigimtis yra objektyvi, tad žmogus, kad ir kaip norėtų, nelabai gali ją pakeisti.
„Negali nuspręsti, kad turi vieną koją, o ne dvi. Šių dienų filosofijos galvoja, kad tu gali konstruoti save: kaip nusprendei, toks ir būsi. Kūnas, prigimtis yra objektyvūs dalykai ir tu negali to pakeisti“, – aiškina specialistas.

Siekiama lygių teisių

Homoseksualų judėjimai, laikantys savo orientaciją įprasta, siekia pripažinimo ir lygiateisiškumo darbe, santykių įteisinime ir kitose srityse. Jiems nepritariantieji vadinami rasistais ar tiesiog homofobais.
JAV mokslininkas, organizacijos „Defend the Family International“ prezidentas Scottas Lively teigia, kad homoseksualų organizacijos „homofobijos“ terminą vartoja netiksliai.
Jų nuomone, tai „neapykanta homoseksualams, jų baimė“, tačiau taip nėra.
„Fobija – protinė liga. Taigi, homoseksualų teigimu, jiems prieštaraujantieji yra psichiniai ligoniai?!“, – retoriškai klausia mokslininkas.
Europos Sąjungos nutarimai ragina toleruoti homoseksualus ir smerkia lytinės orientacijos diskriminaciją taip pat kaip neįgaliųjų, rasinį ar religinį persekiojimą.
Pasak specialistų, lytinė orientacija neturi įtakos intelektui, taigi išmesti žmogų iš darbo, sumušti ar grasinti jam dėl to, kad jis yra gėjus – draudžiama, nes tai yra negerbimas prigimtinių žmogaus teisių.

Kitoks šeimos modelis

Pasak psichoterapeuto G. Vaitoškos, Europos Sąjunga kartais perlenkia gindama homoseksualų teises, „nes leidimas tokios pakraipos žmonėms įsivaikinti – aiškus vaikų teisių pažeidimas, įrodytas aibe tyrimų ir sveiku protu suprantamas“.
„Vaikams turėti du tėvelius ar dvi mamytes yra neteisinga. Tai yra homoseksualų judėjimų spaudimo ES institucijoms pasekmė“, – mano G. Vaitoška.
Įsivaikinimu, pasak Lietuvos gėjų lygos (LGL) valdybos pirmininko Vladimiro Simonko, „gali didžiuotis“ trys Europos šalys – Olandija, Belgija ir Ispanija, nes jose homoseksualų poros gali susituokti.
Kitose šalyse – Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Čekijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Italijoje ir Kanadoje – galimas civilinės partnerystės įteisinimas.
Šiuo būdu įteisinus santykius vaikų įsivaikinti neleidžiama.

„Tai nėra tapatybė, tai – elgesio tipas“

Homoseksualų gyvenimą apsunkina ne tik ne visur leidžiamos santuokos ar kitos teisinės procedūros. Pažymima, kad tokį gyvenimo būdą pasirinkę žmonės dažniau kenčia nuo fizinių ir psichinių ligų.
„Net ir Olandijoje, kur, rodos, homoseksualai yra pripažinti, jų depresijų skaičius yra tris kartus didesnis negu heteroseksualų.
Nerimo sutrikimų ir savižudybių skaičius taip pat didesnis. To negalima pagrįsti homofobija, nes Olandijoje neapykantos gėjams beveik nėra“, – teigia psichoterapeutas G. Vaitoška.
Jam pritaria ir buvęs homoseksualas Richardas Cohenas, dokumentiniame filme apie homoseksualizmo pasekmes „It`s Not Gay“ teigiantis, jog potraukį tai pačiai lyčiai visada sukelia skausmas.
„Tai nėra tapatybė, tai – elgesio tipas. Iš pradžių kyla tik vienas jausmas – geidulys. Tenkinamas jis perauga į elgesio tipą. Niekas toks negimsta. Jei žmonės ima taip elgtis, jie palaipsniui tampa vis nelaimingesni.
Nes seksas nei išgydo, nei patenkina gilesnius poreikius. Todėl tarp homoseksualų toks didelis sergamumas, savižudybių skaičius, taip paplitęs alkoholizmas ir narkomanija“, – sako R. Cohenas.
Gausų lytiškai plintančių susirgimų skaičių homoseksualų tarpe mokslininkai aiškina itin dideliu lytinių partnerių skaičiumi.
„Journal of Sex Research“ duomenimis, per savo gyvenimą homoseksualus vyras vidutiniškai turi 251 lytinių santykių partnerį.

Vidinis konfliktas

Pasak gydytojo psichoterapeuto G. Vaitoškos, daugelis homoseksualų giliai viduje jaučia, kad jų potraukis nėra natūralus.
Jis tai vadina „vidiniu konfliktu tarp paties giliausiojo ir emocijų. Emociškai traukia prie savo lyties“.
„Žmogus yra daugiau negu emocijos, ir jaučia, kad gal čia judama truputį ne ta kryptimi“, – teigia G. Vaitoška.
Lietuvoje kol kas dar nežinoma atvejų, kad homoseksualui būtų pavykę pakeisti savo orientaciją. Užsienyje tokių žinoma nemažai.
Pasak psichoterapeutų, šis procesas nėra lengvas ir trumpas, gali užtrukti 2-3 ar net 15 metų. Taigi padedant homoseksualams susivokti, labai svarbi ir visuomenės pozicija.
Bendraujant su homoseksualais G. Vaitoška siūlo pasitelkti draugiškumą, „kartu išlaikant ir savo nuomonę, kad vis dėlto tai nėra natūralu“.

Kodėl tampama homoseksualu?

S. Lively išskyrė tris dažniausiai pasitaikančias priežastis, kodėl tampama gėjumi:
1. Vaikystėje patirtas lytinis išnaudojimas. Žinoma, tai nereiškia, kad visi pedofiliją vaikystėje patyrusieji užaugę tampa homoseksualais.
2. Lyties supainiojimas. Gimęs kūdikis galvoja, kad yra toks pat kaip ir jo mama, nuo 18 mėnesio jis ima skirti lytis. Jei tėvas muša savo žmoną, yra agresyvus arba apskritai negyvena kartu, berniukas tapatinasi su motina ir užaugęs ieško tos pačios lyties partnerio. Pasak S. Lively, „tai atsitinka taip anksti, kad žmogus mano, jog gimė toks“.
3. Tapimas homoseksualu – maišto forma. Maištaujama prieš visuomenę, tradicinę šeimą, santvarką. Dėl šios priežasties gėjais tapusiųjų yra mažiausiai.
Gydytojas psichoterapeutas G. Vaitoška pritaria, jog genetinė priežastis nėra rasta. Pasak jo, praėjusį dešimtmetį paskelbtas Deano Heimerio (JAV) tyrimas, kai viename chromosomos segmente buvo aptikta genetinė žymė, šiuo metu laikomas kone paskalomis.
„Tai pripažino ir pats D. Heimeris, taigi, šis tyrimas vėliau nebuvo pakartotas ir dar išsiaiškinta, kad procedūra nebuvo tinkama moksliniam tyrimui. Apskritai šis tyrimas laikomas kaip nieko neįrodęs“.
G. Vaitoška homoseksualios pakraipos išsivystymą linkęs vadinti „sielos žaizdų“ pasekme.
„Būtent dėl jų atsiranda lytinio tapatumo trūkumas, kuris vėliau yra atsakingas už potraukį“, – lrt.lt teigė psichoterapeutas.

Ka as cia galiu atsakyti?

kad pati akivaizdziausiai nenori nieko zinot

ka tik perskaiciau garbanes anksciau nurodyta saltini Sexual Orientation. pagal ji, nors galutinio 100 proc. atsakymo ir nera, taciau dauguma atliktu tyrimu (straipsnyje apzvelgiamas ne vienas ir ne du tyrimai ir is ivairiu laikotarpiu bei ivairui saliu), rodo, kad vis tik lytine orientacija yra igimta. is dalies, ji yra nulemta genetiskai (beje, paveldima per moteriskaja linija), is dalies, hormonu poveikio, kuri vaisius patiria gimdoje.
lotute, viso straipsnio dabar neversiu - tikrai ilgas ir labai daug darbo.
jei garbane pakartotu amerikos psichiatru draugijos pareiskima, kuriuo jie atsisako pripazinti homoseksualuma liga, galeciau isversti. kaip supratau, the times ir the independent ideta knygos apie homoseksualumo prigimti recenzija nedomina, nes saltinis nerimtas.

Mergaites, Jus nepykit, jos paprasciausiai nenori girdeti kitu nuomones todel ir nenori nieko zinoti Juk musu nuomone nesutampa su juju
Papildyta:

aciu

as atsiriboju nuo sitos diskusijos
pataupysiu nervu lasteles
Papildyta:
ir dar, pries prisidedant prie diskusijos buvau pries ivaikinima homo seimose. paskaicius diskusija, ir ypac priesininkiu "argumentus ir nuomones", savaja nuomone pakeiciau. salininkiu faktai mano nuomones per daug neitakojo
tiesiog supratau kiek mazai tolerancijos yra Lietuvoje. O tas liudina. Nenoreciau buti diskriminuojama vien del to, kad as kitokia, nors nieko blogo nedarau. tiek.