QUOTE(garbane @ 2008 01 30, 20:45)
Kaip?
Todel kad straipsniai is patikimu saltiniu ir remiasi moksliniais tyrimais. Nesimokei universitete kriteriju pagal kuriuos atsirenkami saltiniai darbams?
Nu nesugalvojat moterys jau kaip papriestaraut
Wikipedia as nesivadovauciau. Manau galima ir pirminiu straipsniu rast.
klausyk,valdykis ir raminkis.tonas darosi poslysktis.tada jau norisi nebe diskutuot o puldinet.kam tu provokuoji pikta diskusija?
Papildyta:
o cia va irgi siaip is bernardinu psl.kodel turetu meluot?
Daniel Ange, tapęs vienuoliu, keliasdešimt metų dirbo Ruandoje, vėliau Prancūzijoje, susidurdamas su prieštaringa realybe bei sunkumais, kuriuos patiria šių laikų jaunimas.
Sutikau daug jaunuolių, kurie turėjo homoseksualių polinkių ir manė, nes taip teigė visi aplinkiniai, kad tai įgimta ir nepataisoma, kad tai genetiška. O vėliau, įgiję kitokios patirties, pavyzdžiui, kurį laiką per atostogas pagyvenę su kokia nors darnia šeima, pirmą kartą gyvenime pamatė, kad yra mama ir tėtis, kurie myli vienas kitą ir vienas kitą papildo. Tie jaunuoliai tarsi patyrė apreiškimą. Iki tol normalių santykių jie nebūdavo matę, nes tėčio niekada nebūdavo namie arba jie visai nepažinojo savo tėčio, arba tėtis buvo piktas ir žiaurus, o mama užguita. Taigi patirties žaizda ima gyti, kai žmogus pažįsta tą nuostabų vyro ir moters abipusio papildymo dėsnį. Tokiems jaunuoliams gyvenimas bendruomenėje kartu su poromis, šeimomis, matant šeimą Dievo šviesoje, yra tikrasis gydymas. Jie sako: nenoriu, kad mano vaikai kentėtų taip, kaip aš, kad būtų taip pat žeidžiami, kaip aš vaikystėje. Todėl mokysiuos mylėti. Stebime nuostabų asmenybės brendimą, išsivadavimą iš jausminių psichologinių žaizdų.