Kai tik pradejo sedeti nupirkau ir sodinau, deja dazniausiai net sysiuko nepadarydavu nors sededavo. Kazkur 8-9men pasidedaves bent jau pasysiodavo, kartais pakakodavo, taciau viena diena pasodinti nejo, verkdavo, is karto stojosi ir viskas. Dabar su puoduku tik zaidzia, bet jeigu numauni kelnias ir nori pasodinti - asaros. Nekankinu, ir nesodinu, palauksiu, laikas nuo laiko vis pabandau 
pati vaikų dar neturiu, bet mama pasakojo, kad pati sėsdavau ant puoduko labai noriai ir labai anksti (su šlapiais vystyklais būt juk nemalonu buvo). visai mažytė buvau, dar pusės metų neturėjau, mama taip pradėjo pratint: patiesdavo ant grindų skudurą arba padėdavo vonelę, numaudavo kelnytes, paimdavo mane ant rankų virš tos vonelės ir sakydavo: "na, Mildute, ssssssss ssssss sssss" 
suveikdavo momentaliai 
po kelių tokių bandymų pati susizgribau, kad jokio šlapumo nesijaučia ir šiaip linksmiau, o kai jau galėjau pati atsisėst tai jau ir sėdausi ant puoduko, o su klozetu draugavau nuo tada kai suėjo ketveri 
lygiai tas pats 
Aš skaitau, kad vaikutis turi samoningai suprasti kas yra puodukas ir kam jis skirtas čia tik mano nuomonė 
Žinoma galima ir leliukus pratinti, bet juk čia tik žaidimas. Nors pagalvojant iš kitos pusės tikrai tik nuo vaikiuko priklauso, kad ir kaip mano širdelė troško sunutis tik nuo dviejų metukų prisileido puoduką. o dabar noriu pasidžiaugti 
mes jau antra dienelė laukuti be pamperso 
Ačiu dievui planas įvykdytas 
Neaišku kaip seksis, bet reikia žiūrėt kas gausis. Tuo labiau, kad kaip laikrodukas pakakoja, po pietų maitinimo, bandysiu nutaikyt momentą.
Jau du puodukus suskalde is pykcio,as vis padedu ant akiu,kad priprastu,o jis paima ir leidzia i zeme.Dabar isejau biski atostogu,tai grieztai nusprendziau tuo uzsiimt.Pirmiausia,tai nuemiau pampersa,vaje vaje kokia tragedija daresi,atsinesa ir liepia uzdet,tai pakavojau ir pasakiau kad pabaise paeme.Taip kankinames jau tris dienas,bet viskas i gera linksta 
Pati sau linkiu kantrybes ir problema bus isspresta 
